Pamatę statomą bokštą klaipėdiečiai užsigeidė atkurti ir senąją miesto pilį. Panašu, kad šis jų noras gali išsipildyti.
Išskirtinių objektų restauravimu užsiimančios bendrovės vadovas Aldas rodo naujausią jų projektą. Klaipėdos piliavietėje, kurioje iki XIX amžiaus stovėjo Klaipėdos pilis, Aldo bendrovė stato šios pilies bokštą.
„Jis bus medžiagiškumo ne toks, kaip buvo prieš šimtmečius bokštas. Jau nebe metro storio plytų mūras, o bus metalo konstrukcijos šiuolaikinės ir apmūrytas, kad išvaizda atrodytų kaip senasis bokštas“, – aiškina bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
O tokiai išvaizdai reikia ir ypatingų, senovines imituojančių plytų. Lietuvoje tokių niekas nedega, tad plytų įmonė ieškojo užsienyje. Netrukus į statybvietę sunkvežimiai atgabens 700 tūkstančių didelių keramikinių molio plytų.
„Jeigu būna 12, tai čia beveik 15. Ir jei ten būna 6 su puse, tai čia dešimt. Tai va tokios plytos. – Kiek sveria ji? – Na, ji sveria kokius 8 kilogramus kaip minimum. Va, tokios yra senosios pilies plytos“, – kalba A. Kliukas.
Iš pradžių statybininkai sumontuos metalinį karkasą. Bokšto aukštis bus vienu metru aukštesnis už originalų ir sieks 47 metrus, tai yra kaip 14 aukštų namas, tad bus dar vienas iš tolo matomas Klaipėdos objektas. Viduje veiks informacijos centras, o bokšto viršuje bus įrengta apžvalgos aikštelė.
„Buvome nustatę sąmatą 1,8 mln., iš trečio karto pirkome rangos darbus. Dabar yra pabrangęs projektas ir vertė jo 3,2 mln. eurų“, – sako Klaipėdos savivaldybės atstovas Ričardas Zulcas.
Na, o pats bokštas statomas remiantis istoriniais šaltiniais. Jis stovėjo nuo pat pirmosios Klaipėdos pilies atsiradimo. Tik bėgant amžiams buvo tobulinamas. Ir persekiojamas nelaimių.
„Tas, apie kurį mes dabar kalbame, tai yra renesansinės pilies bokštas, tai yra šiek tiek vėlesnės pilies, rekonstruotos pilies liekana. Jis buvo pastatytas XVI amžiaus viduryje. Po kiek laiko jis pradėjo krypti į vieną šoną, todėl teko gelbėti įrengiant kontraforsą. Vienintelį čia. Ir jis buvo įrengtas iš bėdos, nes reikėjo gelbėti. Po to jis degė 1660 metais“, – pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Tačiau, panašu, kad apetitas auga bevalgant. Klaipėdiečiams jau vien bokšto nebeužtenka:
„Pilies reikia. Senąją pastatyti, kokia buvo.“
„Sena architektūra turėtų Klaipėdoje būti. Ir taip jau daug kas žūsta toj Klaipėdoje. Tos architektūros senosios.“
„Klaipėdoj reikia daug kur ką atnaujinti, mano nuomone. Ir reikia puošti šitą miestą.“
„Nu smagu būtų turėt pilį mieste, ane?“
Ir panašu, kad klaipėdiečių norai gali išsipildyti. Uostamiestyje vis garsiau kalbama apie visos pilies atstatymą.
„Bokšto klausimas turėtų padėti išspręsti ir likusios pilies atstatymo klausimą. Nes, kai atsiras akcentas išoriškai matomas ir nuo jūros pusės, ir senamiesčio, tai turėtų paskatinti toliau mąstyti, kas pilyje, atstatomoje pilyje galėtų būti“, – tvirtina R. Zulcas.
Pirmąją Klaipėdos pilį XIII amžiaus viduryje pastatė vokiečių Ordinas, ji tada vadinosi Memelburgu. Vėliau priklausė vienokiai ar kitokiai Prūsijos valstybei, galiausiai – Vokietijos imperijai. Praradusi strateginę reikšmę Klaipėdos pilis per XIX amžių sunyko, o jos plytos panaudotos kitų objektų statybai.
„Tai yra vakarietiška vokiška architektūra. Objektas yra kaip galios simbolis, ji buvo kuriama Ordinui įsitvirtinti šiose žemėse. Na, ir 1923 metais kada Klaipėda buvo įjungta į lietuvių sudėtį pilies labai nedidelės liekanos buvo likusios“, – teigia J. Genys.
Vis tik, anot specialistų, prieš rimtai svarstant apie pilį, pirma reikia bent jau bokštą pastatyti. O jis galutinai išdygti turėtų 2024-ųjų rudenį.
