aldas kliukas

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po pusmetį trukusių archeologinių kasinėjimų Klaipėdos piliavietėje, pagaliau pradedami atstatymo darbai. Piliavietės Rytinės kurtinos atstatymo darbų pradžią pažymėjo užkasta lobių skrynelė su laišku ateities kartoms. Prieš pradedant atstatyti Klaipėdos pilį, jos teritorijoje nuo liepos triūsė archeologai. Tyrimai parodė, kad XIII amžiaus viduryje statytoje piliavietėje – itin stori kultūriniai sluoksniai.

Lietuvos krepšinio sirgalių armiją prieš lemiamą kovą dėl aukso medalių papildė dar vienas narys – bronzinis berniukas, stovintis Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Skulptūros „Vaikystės svajonė“ personažas, papuoštas stilizuota Lietuvos rinktinės apranga ir Nr. 1, moja lietuvių svajonei - iškovoti Europos krepšinio čempionų titulus. Ir ši svajonė Lietuvai ranka pasiekiama.

Restauruojamą Palangos Kurhauzą juosianti tvora papuošta senosios šio pastato nuotraukomis, tad J. Basanavičiaus gatve einantys miestiečiai ir svečiai turi puikią progą susipažinti su atstatomos kultūros vertybės istorija. Tokią istorijos pamoką besidomintiems pateikė Kurhauzą restauruojančios Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai. Ieškoti nuotraukų, tinkamų padabinti Kurhauzą juosiančią tvorą, imtasi iškart, kai tik buvo pradėti restauracijos darbai.

Beveik dešimtmetį Palangoje miestiečių bei svečių akis badę Kurhauzo degėsiai netrukus virs istorija – trečiadienį pradedamas kurorto simboliu vadinamo pastato restauravimas. Darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Pamario restauratorius“. Trečiadienio vidudienį Kurhauzo restauravimo darbų pradžią simbolinėje ceremonijoje paskelbs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Survila.

Klaipėdiečio skulptoriaus Svajūno Jurkaus dirbtuvėse jau kurį  laiką gyvena Vaiduoklis. Bronzinė skulptūra, kurios aukštis – 2 m 40 cm, o svoris – apie 300 kg, turėtų „vaidentis“ piliavietės teritorijoje, tačiau dėl užsitęsusios pasukamojo tiltelio rekonstrukcijos naujo senamiesčio personažo atidengimas vis atidėliojamas.

„Pasirūpinę“ Klaipėdą puošiančiais senamiesčio katinu, peliuku, Skulptūrų parke pastatytais meno kūriniais, vandalai ėmėsi dar nė metų nesulaukusio M. Mažvydo alėjoje įkurdinto bronzinio berniuko. Penktadienio paryčiais kažkam panižo rankos ir skulptūra atsidūrė ant grindinio. Tokie ilgapirščių ir vandalų išpuoliai atsisuka prieš pačią visuomenę - už sudarkyto miesto veido atkūrimą mokama iš miesto biudžeto - mūsų visų kišenių.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir Valstybės dieną klaipėdiečiams patriotiškumą siūloma išreikšti žiūrint Dainų šventę per televizorių. Vienintelis renginys, skirtas istorinei sukakčiai - rytoj vyksiančios pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ LTU 1000 sutikimas, kurį vainikuos grandiozinis koncertas ir Lietuvos himno giedojimo akcija. Teigiama, kad pastarųjų metų Valstybės dienos minėjimai parodė, jog klaipėdiečiai šioje šventėje dalyvauja vangiai.

Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.   Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.

Pradedama restauruoti šimtametė Palangos bažnyčia. Maldos namus restauratoriai žada sutvarkyti per dvejus metus, jei netrūks lėšų. Pagal švedų architekto K. E. Strandmano projektą 1907-aisiais statyta neogotikinio stiliaus Palangos bažnyčia nukentėjo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Ne kartą remontuota bažnyčia iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriekaištingai, tačiau atšiaurūs pajūrio orai paveikė mūrą, praneša LTV naujienų tarnyba.

Vienu iš Palangos simbolių laikomos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštą apjuosė pastoliai - čia darbuotis pradėjo restauratoriai. Praėjusiais metais Palangos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia paminėjo 100-mečio jubiliejų. Ją suprojektavo švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas, kurio autorystei priskiriama 30 bažnyčių projektų.

Klaipėdos jūriniu simboliu turėtų tapti laivams mojuojančio berniuko su šunimi skulptūra. „Dar nenusprendėme, kada pastatysime skulptūrėlę. Tai gali būti per Džiazo festivalį, Jūros šventę ar miesto gimtadienį. Turbūt trauksime burtus“, - aiškino idėjos autorius, įgyvendintojas ir rėmėjas bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. Skulptūra bus 1,6 metro aukščio, bronzinė. Berniukas mojuos jūreiviška kepure, jį atgal į miestą temps šuo ant pavadžio.