Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams.
Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams. Vyras bendrovėje „Patrauka“ dirba jau 8-erius metus, šiuo metu gauna 1,5 tūkst. eurų į rankas.
„Žinoma, visada norėtųsi gauti daugiau pinigų, bet šiaip, kaip Šiaulių įmonėje, manau, visai gerai. Prieš metus man kėlė atlyginimą, geriems darbininkams kelia atlyginimus, o tie, kas nenori dirbti, mažiau ir gauna. Pragyvenimui užtenka tiek pinigų, bet, jeigu norėtumėm pataupyti – sunkiai“, – atviravo vyras.
„Darbuotojas visada nori kuo daugiau uždirbti, nes infliacija tuos pinigus suvalgo. Atlyginimas visada galėtų būti didesnis darbuotojams“, – kalbėjo „Patrauka“ darbų vadovas Vytautas Pelaitis.
Gyventojai Europos Sąjungos valstybėse uždirba nevienodai. Pavyzdžiui, pagal gaunamas pajamas 2021-aisiais Lietuva lenkė Latviją: tada vidutinis lietuvis gavo daugiau nei latvis. Tiesa, pernai situacija apsivertė. „Eurostato“ duomenys parodė, kad Latvijos gyventojai per metus gavo daugiau pajamų į rankas nei Lietuvos. Ši statistika atspindi ne tik gaunamus atlyginimus, bet ir visas kitas žmogaus pajamas.
„Tai yra visos pajamos, aišku, didžiąją dalį sudaro darbo užmokesčio pajamos, didelė dalis – pensijų, kitų socialinių išmokų ir savarankiško darbo“, – teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tiesa, pasak SEB ekonomisto, atmetus dalį pajamų rūšių, Lietuva atrodo geriau nei Latvija.
„Jeigu žiūrėsim į dvi pagrindines kategorijas, darbo užmokestį ir pensijas, jos Latvijoje nei anksčiau, nei dabar nėra didesnės. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje yra apie 10 proc. didesnis nei Latvijoje“, – pridėjo T. Povilauskas.
Ekonomistai atkreipė dėmesį, kad pagerėjusius latvių pasiekimus statistikoje gali lemti pajamų nelygybė, nes didžiausias ir mažiausias pajamas Latvijoje skiria mažesnė praraja. Pasak ekonomistų, įtakos gali turėti ir kapitalo, savarankiško darbo pajamos. Specialistai akcentavo, kad tiek Latvijos, tiek Lietuvos gyventojai gyvena panašiomis sąlygomis.
„Jeigu žiūrint visas visuomenės patiriamas pajamas, lyg ir atrodytų, kad Latvijos ir didesnės, nors tas skirtumas realiai yra toks, kad jos yra vienodos, atsižvelgus į kainų skirtumus, lietuvių perkamoji galia yra didesnė. Jeigu lygintume darbingo amžiaus gyventojų pajamas, tai lietuvių pajamos yra didesnės nei latvių“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
Sudėjus grupę Lietuvos kaimynių į vieną sąrašą matosi, kad daugiausiai pajamų per metus į rankas gauna Estijos gyventojai, o paskutinę vietą užima Lenkija. Tiesa, svarbu paminėti, kad Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos ženkliai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia Lenkijos gyventojai prilygsta lietuviams.
Nors Baltijos šalys tarpusavyje nuolat lyginamos, nė viena iš jų neprilygsta Europos Sąjungos vidurkiui, vidutinis Lietuvos gyventojas turėtų gauti dar papildomus 9 tūkst. eurų per metus, kad jį pasiektų. O iki sąrašo lyderių, pavyzdžiui, antrą vietą užimančios Danijos – dar toliau, ten per metus gyventojas gauna daugiau nei 33 tūkst. eurų pajamų. Lietuvai reikia daugiau gerai apmokamų darbo vietų, lankstesnių įstatymų investuotojams vilioti.
„Lietuva padarė didžiulę pažangą per pastaruosius 20–30 metų ir tam, kad nesustotume reikia investuoti į naujas, našias, inovatyvias technologijas, į naują gamybą tam, kad tas eksportuojamas produktas ar eksportuojama paslauga būtų kuo labiau inovatyvi“, – tvirtino pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomistai pabrėžė, kad šiuo metu pritraukti naujų investuotojų į Lietuvą nelengva, nes koją kiša geopolitika, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
