Fejerverkų sproginėjimų išsigandę šunys, anot veterinarijos specialistų, gali klaidžioti mažiausiai dar kelias savaites, nes iš streso šuo gali bėgti nė neatsisukdamas net iki penkiasdešimties kilometrų.
Panašiai fejerverką pamačiusios žiežmariškės Ramutės dvylikametė Maila ne mėgavosi vaizdais, o išsigandusi pasileido bėgti. Dabar padedama dukters pagalbos Ramutė šaukiasi „Facebook'e“. Iš namų Maila pabėgo iki Naujųjų likus daugiau nei valandai, kai pradėjo bumbsėti pirmieji fejerverkai.
„Mes su vienu šuniuku išėjom į lauką pasivaikščioti, o kitą kalytę palikom namie. Ir prie lango turbūt šovė, ji išsigando, atidarė duris, ir pabėgo. – Pati atsidarė? – Pati“, – pasakoja Ramutė.
Moteris ieškojo šunelio ir sausio pirmą, ir antrą Naujųjų metų dieną, tačiau kalytės nepavyko aptikti. Tokių istorijų šiomis dienomis socialiniuose tinkluose gausybė. Ir ne tik socialinėje erdvėje. Anot gyvūnų globėjų, vieni žmonės skambina ir praneša, kad šuo dingo, kiti klausia, ką daryti radus pasimetusį keturkojį.
„Jeigu procentaliai, tai daugiau tie, kurie randa, nes dažniausiai tie savininkai kurie pameta, net nepastebi kažkurį laiką, būna ir toks dalykas. O tie, kurie randa, ir jiems didžiulis galvos skausmas, kur tą gyvūną dėti iš tikrųjų. Tokių žinučių daugiau, nes jie ieško, kur tą gyvūną padėti“, – teigia Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovė Danutė Navickienė.
Kiek tiksliai tokių žinučių gauta nesuskaičiuoja nei šios prieglaudos vadovė, nei kitos keturkojus globojančios organizacijos. Laimei, žmonės augintinių nepalieka pririštų prie prieglaudų tvorų, kaip būdavę ankstesniais metas, kai po trankaus šventimo tokių šunų atsirasdavo po 2–3 po nakties. O dauguma radusiųjų laukia, kol atsiras pasimetusio keturkojo šeimininkai.
Gyvūnų globėjai sako, kad tikimybė rasti pabėgusį šunį yra didesnė, jeigu pas jį po oda yra mikrsochema. Tuomet jį radę žmonės gali gyvūną nuvesti į artimiausią veterinarijos kliniką.
O nuskanavus duomenų bazėje galima sužinoti ir kas šuns šeimininkai, ir iš kur jis pabėgo. Tačiau, anot gyvūnų globėjų, nors mikroschemos privalomos, ne visi augintinių šeimininkai tuo pasirūpina. Todėl rasti pasimetusius šunelius gerokai sudėtingiau. Tačiau radus klaidžiojantį šunį veterinarai pataria nepulti prie jo.
„Gyvūną prisipratinti, nes gyvūnai dažniausiai būna labai stresuoti. Toje situacijoje, švelniai prieiti, ištiesti ranką, įgauti pasitikėjimą. Jeigu matome, kad jis nėra agresyvus, žmogui nekyla grėsmė, ir transportuoti į veterinarijos kliniką“, – aiškina veterinarijos gydytojas Paulius Klibavičius.
Anot specialistų, fejerverkai šunis kartais nugina net ir penkiasdešimt kilometrų nuo namų.
„Jeigu labai išsigandęs gyvūnas, vėlgi, priklauso iš kokios aplinkos. Jeigu mes jeigu miesto aplinka tai daugybė dirgiklių, tai ir automobiliai, ir gatvės, perėjos, tai tas atstumas tikrai bus mažesnis, apie didelį kilometražą, jeigu mes kalbame apie miškingas vietoves, ten tas kilometražas gali būti įspūdingas“, – tvirtina P. Klibavičius.
Radę augintinį šeimininkai turėtų parodyti veterinarams. Mat po patirto streso, per didelės gautos adrenalino dozės šuniui gali prireikti ir medikamentinio gydymo raminamaisiais vaistais.
