Japonų kapitalo „Yazaki“, gaminanti automobilių elektros instaliacijoms skirtus laidų rinkinius, Klaipėdoje veikė nuo 1993-ųjų. Šiame fabrike dar pernai plušo per tūkstantis darbuotojų. Dabar jų likę mažiau nei 500, bet Užimtumo tarnyba sulaukė pranešimo, kad darbo neteks ir jie.
„Klaipėdos „Yazaki“ padalinys krito po pandemijos dalgiu, su tokiomis jautriomis ir sudėtingomis pasekmėmis ten dirbantiems žmonėms, lieka tikėtis, kad pandemija tikrai praeis, jeigu ją įveiksime, anksčiau ar vėliau“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kovo pabaigoje įmonė pradėjo likvidavimo procesą. Tokį sprendimą ji grindžia pandemijos pasekmėmis pasaulinei automobilių komponentų industrijai:
„Pandemijai stipriai paveikus globalią automobilių pramonės industriją, drastiškai krito užsakymų apimtys, todėl mūsų organizacija Klaipėdoje vykdytą serijinę gamybą kompanijai Mercedes-Benz buvo priversta perkelti į gamyklą Serbijoje. Perkėlimo procesas buvo užbaigtas 2020 m. spalio mėnesį. Volvo vilkikų kompanijai gaminamos produkcijos užsakymai baigiasi 2021 m. balandžio mėnesį ir nebėra pratęsiami. Šie veiksniai nulėmė sprendimą gamyklą Klaipėdoje uždaryti. Procesą planuojama galutinai užbaigti iki 2021 m. birželio mėnesio.“
Bendrovė skelbia, kad darbuotojai sulauks įstatyme numatytų garantijų, jiems padedama susirasti ir naujus darbus. Pačių darbuotojų šiandien prie gamyklos vos vienas kitas, o ir tie nekalbūs.
„Teko bendrauti su vadove, kuri informavo mane apie tai, aš suprantu, tai nebuvo žinia, kaip perkūnas iš giedro dangaus, ir jau tam tokiam galutiniam liūdnam verdiktui ruoštasi iš anksčiau, tačiau vienas dalykas ruoštis tam ir žinoti, kitas dalykas, kada tai tampa faktu“, – pasakoja V. Grubliauskas.
„Su „Yazaki“ matyt buvo taip, kad tiesiog įmonei teko optimizuoti savo veiklos procesus, ir jie strategiškai, matyt pastebėjo kažkokius kitus, kuriuos turi kitos gamyklos. Žvelgiant bendrai į Lietuvos variklinių transporto priemonių gamybą, sektorių visą, tai dėl naujų žaidėjų atėjimo, šiuo metu jo apyvarta yra 40 proc. didesnė, nei prieš metus“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas.
Registrų centro duomenys rodo, kad per pandeminius metus, nuo pernai balandžio, iki šių metų balandžio, bankroto procedūros pradėtos 650-iai įmonių. Iš jų 15 pernai turėjo bent 50 darbuotojų.
„Tikrai yra kai kurios industrijos labai stipriai sugriuvusios, investicijų pritraukimo klausimu, kai kurie projektai visiškai sustoję, arba atšaukti, ypač jautriai sureagavusios gamybinės kompanijos ir sprendimai priiminėjami labai lėtai“, – kalbėjo Laikinasis „Investuok Lietuvoje“ vadovas Gediminas Koryzna.
„Investuok Lietuvoje“ laikinasis vadovas sako, kad nepaisant pandemijos iššūkių, šiuo metu deramasi su kone šimtu skirtingu pasaulio bendrovių, dėl galimo jų atėjimo į Lietuvą. Keliolika jų, jau davė patvirtinimą dėl investicijų mūsų šalyje dar šiemet.
„Pardavimų sąraše yra bent 100 kompanijų, ir tikrai katyvus darbas vyksta bent su 50. Didžiosios korporacijos, kurios planuoja paslaugų centrus steigti. Ta industrija labai stipriai juda, dabartinė pandeminė situacija verčia ieškoti efektyvumo sprendimų, didelės, tarptautinės gyvybės mokslų kompanijos, ne tik plečia gamybos centrus, bet ir steigia paslaugų centrus“, – sako G. Koryzna.
Nors „Yazaki“ pasitraukimą grindžia sunkumais automobilių komponentų gamybos industrijoje, tačiau Kaune veikiančios tos pačios industrijos gamyklos jaučiasi priešingai – skelbia apie plėtrą.
„Continental iki 2025 metų sukurs 1,5 tūkst. darbo vietų, o kitą savaitę vienas Vokiečių investuotojas atidaro savo įmonę Šiauliuose. Svarbu, kad investuotojai ateitų, čia liktų, vykdytų savo plėtrą, ir kai kurie, kaip „Continental“ vykdo“, – pasakoja Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Per praėjusius ir šiuos metus Užimtumo tarnyba iš viso sulaukė 133 pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus. Darbo masiškai neteko daugiau nei pusseptinto tūkstančio žmonių. Didžioji dalis paslaugų sektoriuje, tačiau pustrečio tūkstančio buvo atleista ir iš pramonės sektoriaus.
„Jeigu, pavyzdžiui, žiūrėsime į apdirbamąją gamybą, tai ten kol kas rimtesnių ženklų nerodo, jeigu žiūrėsime atskiras pramonės šakas, tai tik vienetiniai sektoriai, kaip tekstilės, baldų, gėrimų, rodo, kad jų apyvartos mažėja“, – teigia D. Imbrasas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio pradžioje Lietuvoje darbo neturėjo 260 tūkstančių žmonių – 15 procentų visų darbingo amžiaus gyventojų.
