Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su viceministru – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kodėl taip buvo pasielgta, turint omenyje, kad ten buvo nepilnamečių vaikų? Galbūt reikėjo juos priglausti Lietuvoje?
Jie prieglobsčio Lietuvoje nesiprašė. Mes preziumuojame, kad jų tikslas buvo įsėsti į kažkokį tai sulaikytą automobilį, kuris nepasiekė tos koordinatės, kur jie buvo, ir kontrabandiniu būdu pervažiuoti sieną.
Dokumentus jie turėjo, turėjo galimybę kreiptis, kad būtų nugabenti į pasienio kontrolės punktą, bet tai neįvyko. Jiems buvo pasiūlyta arba grįžti į Iraką iš Lietuvos pusės, arba grįžti į Baltarusiją. Keletą valandų jie praleido ant sienos galbūt dvejodami, kaip pasielgti, ir po to pasitraukė į Baltarusijos gilumą.
Žmogaus teisių komiteto Seime pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad mes visi turėsime prisiimti atsakomybę, jei tokioje situacijoje kas nors nutiktų nepilnamečiams. Sakykite, kodėl mes visi preziumuojami atsakingais dėl tokių situacijų, o ne tų vaikų tėvai, kurie juos vežasi iš Irako į miškus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje?
Aš nemanau, kad mes esame atsakingi. Už neteisėtus mėginimus kirsti sieną yra atsakingi tiek patys neteisėti migrantai, tiek ir Baltarusijos pusė, ką mes nuolat traktuojame, tai yra hibridinio karo subjektai.
Be abejo, jeigu įvyktų kažkokios nelaimės su žmonių aukomis, tai turbūt turėtų tam tikrą rezonansą. Bet nemanau, kad esame teisiškai atsakingi. Mes vykdome savo nuoseklią apgręžimo ir sienos apsaugos liniją.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vakar pranešė, kad Lietuva jau pasiekė neblogų rezultatų stengdamasi pakeisti Europos Sąjungos migracijos politiką. Sakykite, kodėl mes tai galime traktuoti kaip Lietuvos pasiekimą? Ta išimtis yra laikina, migracijos politika nekinta.
Nevertinčiau to, kaip didelės pergalės, bet įvertinčiau, kad tai yra atsižvelgimas į mūsų nuoseklią liniją, nuoseklius mūsų siūlymus. <...> O pati Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politika yra ilgas procesas. Migracijos prieglobsčio paktas, kuris yra pateiktas prieš metus, vienos šalys turi vieną poziciją, kitos šalys kitą.
Tam reikalingas laikas, reikalingi kokie metai konsensuso priėjimui. Aišku, Prancūzija, pirmininkaujanti nuo kitų metų pradžios, turi ambicijų padaryti proveržį. Bet kita vertus, procesas bus pakankamai ilgas, sunkus, o tos laikinos priemonės atspindėtų dabartinę realybę.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
