Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su epidemiologu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Naujuosius metus pasitinkame su nauja koronaviruso omikron atmaina. Kaip jūs prognozuojate, kokių nemalonių siurprizų iš viruso sulauksime šią ateinančią žiemą?
Sunku pasakyti. Kol kas viskas paremta spėlionėmis. Aišku tai, kad virusui buvo suteiktos galimybės evoliucionuoti ir mutuoti – ką jis ir padarė. Kol kas neaišku kaip tvirtai gali įsitvirtinti šios naujos atmainos, ir ar jos sukels sunkesnę klinikinę eigą, jeigu pateks senjorams.
Viena aišku, kad ši atmaina turi savybę plisti greičiau, ir tikėtina, kad galime sulaukti naujų susirgimų atvejų šuolio, kai virusas įsitvirtins mūsų populiacijoje. Bet pasikartosiu – kol kas per anksti prognozuoti, kad šitas virusas gali sukelti sunkesnę klinikinę eigą.
Vakcinų gamintojai „Moderna“ ir „Pfizer“ labai skirtingai vertina susiklosčiusią situaciją. Štai „Moderna“ atstovas pareiškė, kad yra tikrai didelė problema, nes jokia vakcina nuo šios atmainos neapsaugos. O „Pfizer“ atstovas sako, kad nieko tokio, ir kad per 100 dienų sukurs naują vakciną ir viskas bus gerai. Kaip jūs vertinate šiuos labai skirtingus pareiškimus?
Manau, kad tiesa turėtų būti kažkur per vidurį. Viruso mutacija, nauja atmaina tik dar kartelį mums primena, kad skiepai yra labai svarbu, bet vien jų neužteks, jeigu nebus taikomos kitos prevencinės priemonės. Labai svarbu, kad žmonės, pajutę pirmuosius simptomus kuo greičiau pradėtų gydytis.
Kokį vaidmenį galėtų suvaidinti ribojimai, kovojant su šia konkrečia atmaina? Kai kurios valstybės jau skelbia apie sienų uždarymą arba planuoja jas uždaryti. Ar tai padės?
Reikia dar kartelį prisiminti, kad ribojimai yra kraštutinė priemonė atitolinti problemos sprendimą. Ribojimai problemos neišsprendžia, tai duoda laiko pasiruošti problemos sprendimui. Tam tikri ribojimai tikriausiai būtų logiški, ypač galvojant apie tai, kad viruso kuo mažiau atvažiuotų į šalį.
O jei įsivaizduotume, kad reikia grįžti prie totalinio lokdauno, tai mano asmenine nuomone, apie tai kalbėti per anksti, ir išvis klausimas ar verta.
Bet ar sienų uždarymas dar gali kažką išgelbėti? Mes nežinome kiek šios atmainos nešiotojų jau pateko į Europos šalis ar Lietuvą.
Apie tai ir kalbu. Ne sienų uždaryme esmė, o esmė intensyvinti testavimą, kad kuo greičiau būtų diagnozuoti žmonės, kurie patys to nežinodami gali būti užsikrėtę ir platinti virusą savo artimiausiems.
Jei ši atmaina pasižymės lengvesne klinikine forma, tai galbūt gali būti dar daugiau žmonių, kurie paprasčiausiai nepastebės, kad turi šį virusą ir jį platina. Priminsiu, kad maždaug kas trečiam žmogui nepasireiškia klinikiniai simptomai.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
