Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pone Veryga, jūs jau galite palyginti savo laiku ir dabar įvestus ribojimus. Aišku, galbūt tikslai skiriasi – vienu metu siekėme saugumo, o šiuo metu siekiame paskatinti vakcinaciją, bet ar nekils šiokio tokio chaoso? Kai kurie verslai skelbia, kad kaip tik ketina priimti nepasiskiepijusius.
A. Veryga: Iš tikrųjų labai sudėtinga yra lyginti todėl, kad objektyviai keletas dalykų skiriasi iš esmės – aišku, čia yra kalbama apie paties viruso atmainas, apie tai, kiek mes žinome apie patį virusą, nes pradžioje apie jį buvo žinoma labai mažai.
Bet aš visame šitame bandau suprasti logiką. Jūs net ir klausime paminėjote, kad lyg ir bandoma tokiu būdu paskatinti vakcinaciją. Man nėra iki galo aišku, ką čia yra bandoma padaryti, nes jeigu yra norima stabdyti paties viruso plitimą, tai logika nedėvėti kaukės pasiskiepijusiam žmogui, kai žinome, kad jis gali būti užsikrėtęs, gali platinti virusą, kaip ir nėra tos logikos.
Reiškia, kad veikia kažkokia kita logika, kaip jūs sakote – skatinti vakcinaciją. Bet ir čia aš tos logikos pasigendu, todėl kad labiausiai virusas yra pavojingas vyresnio amžiaus gyventojams. Turbūt sutiksite, kad žmonėms, kuriems yra 70-80, galimybių pasas yra menkai paveiki priemonė, nes jie turbūt retai vaikšto po barus, kino teatrus ar panašias vietas. Jiems mažai aktualu yra popkorno valgymas kino teatre ir šita visuomenės grupė iki šiol yra nepasiekta ir jos su galimybių pasų plėtra tikrai nepasieksim.
Dėl to mes su kolegomis Seimo nariais matydami, kad nelabai reaguojama į tokius racionalius siūlymus, šiandien registravome įstatymo pataisą žiūrėdami į jau egzistuojančias praktikas kitose šalyse, kad pasiektume vyriausio amžiaus gyventojus ir pasiūlytume jiems finansinę išmoką, jeigu žmogus pasiskiepija.
Pone Romanovski, ar verslas indikavo kaip jie tikrins galimybių pasus?
A. Romanovskis: Čia nėra mechaninis dalykas, vienintelis sprendimas yra automatizacija. Kiek aš kalbėjausi su prekybos centrų, su didžiųjų parduotuvių atstovais, tai bus automatinis galimybių paso tikrinimas – skenavimas. Čia neįmanoma kitaip nei automatiškai šito daryti, nes fiziškai sutikrinti šimtus tūkstančių klientų, kurie ateina į prekybos sektorių kasdien, yra neįmanoma. Mažoms parduotuvėms, kavinėms ar renginiams bus paprasčiau, jie jau turi tam tikrą patirtį.
Bet vėlgi, supraskime, kad galimybių pasas yra tam tikras susitarimas su visuomene. Čia nėra kažkoks asmens tapatybės dokumentas, kur per sieną eini ir tau viską sutikrina, iš dalies procedūra yra nemaža dalimi pagrįsta tam tikru valstybės ir visuomenės susitarimu, kad bus laikomasi taisyklių.
Jei procesai būtų automatizuoti, reiškia, kad asmens dokumentai nebūtų tikrinami?
A. Romanovskis: Dokumentų tikrai niekas nežada tikrinti. Gal institucijos galės kažkaip patikrinti tą žmogų, jeigu staiga kažkokį patikrinimą darys, bet mes kalbame apie šimtus tūkstančių klientų kasdien. Reiškia procesas yra automatizuojamas – yra skenuojamas QR kodas ir yra žalia arba raudona ir viskas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
