O Europos Komisija jau žada reformuoti Europos Sąjungos energetikos rinką – apkarpyti energetikų viršpelnius ir juos padalinti vartotojams.
Išgirdę premjerės Ingridos Šimonytės raginimus prisiimti riziką dėl išbrangusios energetikos, verslo atstovai nebetveria pykčiu. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai atvirai kaltina Vyriausybę dėl gresiančios krizės ir kad už elektrą turi mokėti brangiausiai Europoje.
„Tai Vyriausybės problema, mums nereikia lengvatinių kreditų, mums reikia, kad Vyriausybė prisiimtų atsakomybę“, – teigia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.
„Energetinių išteklių kainos padidėjo 10 kartų. Jei verslas mokėjo 3 tūkst. eurų, dabar moka 30 tūkst., jei mokėjo 3 mln. eurų, dabar moka 30 mln. eurų“, – kalba Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
„Kalbant apie Lietuvos ekonomiką, ji šiai dienai yra apgailėtinoje padėtyje“, – tikina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas.
Gresiant didžiulėms sąskaitoms už šilumą ir elektrą, Vyriausybė naujų pagalbos priemonių šiemet nežada, tik siūlo nuo spalio pratęsti PVM lengvatą centriniam šildymui. Tad valdantiesiems kritika liejasi ir Prezidento Gitano Nausėdos susitikime su opozicinėmis frakcijomis. Šalies vadovas su valdžios neturinčiais politikais jau derina veiksmus, kaip dar šiemet gyventojams ir verslui reikėtų palengvinti infliacijos naštą – galbūt padalinti išmokų ar sumažinti komunalinių paslaugų mokesčius.
„Tikėjomės, kad Vyriausybė ateis su rimtu planu, jo nėra atnešta. Norim demonstruoti, kad mes nenusišalinam nuo sprendimų“, – tikina Seimo narys, valstietis Aurelijus Veryga.
„Subsidijų tema kalbėta. Pandeminiu laikotarpiu buvo subsidijos mikroįmonėms, svarstytinos tokios priemonės“, – teigia Seimo narys, „Vardan Lietuvos“ Lukas Savickas.
Skųsdamiesi, kad valdantieji ir toliau kurti bet kokioms opozicijos iniciatyvoms, per Prezidentūroje surengtą susitikimą opozicijos politikai pažadėjo per savaitę kitą suderinti konkretų skubių antiinfliacinių priemonių sąrašą, o energetikos ministrui Kreiviui prezidentas dar palieka galimybę pasitaisyti.
„Apie energetikos ministrą – jis turi konkrečias užduotis, kurias turi atlikti europiniu lygiu. Ministras stengiasi jas atlikti, ar darbai padaryti ar ne, galima bus kalbėti netolimoje ateityje“, – kalba prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Europos Sąjungai įklimpus energetinėje krizėje, Europos Komisija jau žada energijos rinkos reformą. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad turėjo klausytis Baltijos šalių perspėjimų apie Putino energetinio karo pavojų ir dabar jau žada apriboti elektros gamintojų pelnus – nurėžusi 140 milijardų eurų vertės viršpelnius, juos žada padalinti vartotojams.
„Mes siūlome ribą pelnams kompanijų, kurios pigiai gamina elektrą. Šios kompanijos uždirba tokius pelnus, kokių nesitikėjo ir net nesvajojo“, – teigia U. von der Leyen.
Europos Komisija taip pat žada panaikinti elektros kainų priklausomybę nuo dujų kainų, dėl ko elektra dabar labai išbrango, o lietuviai šiandien už elektrą ir vėl priversti mokėti didžiausią kainą visoje Europoje.
„Lietuva deda visas pastangas tam, kad reglamentas būtų palankus Lietuvai“, – sako D. Kreivys.
Tuo metu Kremlius tvirtina, esą nenukentės dėl Europos Sąjungos grasinimų atsisakyti Rusijos energetinių išteklių.
„Europa – ne vienintelė gamtinių dujų vartotoja ir ne vienintelis kontinentas, kuriam reikia dujų augimui. Yra regionų, kurie vystosi greičiau ir turi ambicingesnių augimo progmatas. Šie regionai visiškai kompensuos sumažėjusią Europos dujų paklausą“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
O Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka mėgina pašiepti europiečius, kuriems be Rusijos dujų artėjančią žiemą esą teks šalti ir siūlosi atsiųsti malkų. Tiesa, malkas kapoja vakarietišku kirviu.
