Valdantieji ir prezidentas dabar koncentruojasi į pagalbą nukentėjusiems verslams ir svarsto, kaip pritraukti naujų investicijų į šalį, bet ekonominio karo priešakinėse pozicijose atsidūrusios įmonės sako, kad joms nereikia pašalpų, tik netrukdyti dirbti. Bet Lietuva jau tapo pernelyg rizikinga šalimi, todėl dešimtys įmonių jau keliasi į užsienį. Prezidentas Nausėda pranešė, kad prašytą veiksmų planą iš Landsbergio jau gavo.
Ryte į prezidentūrą atvyko šalies vadovas Gitanas Nausėda. Netrukus pasirodė ir Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio automobilis. Jis iškviestas pokalbiui akis į akį su prezidentu.
Tvarumo, kaip dabar madinga sakyti, ekonomikoje gali greit nebelikti, bent jau taip sako maždaug po valandos į tuos pačius rūmus pradedantys rinktis šalies verslininkai. Jie, kaip patrankų mėsa, atsidūrė pirmosiose Lietuvos karo su Kinija fronto eilėse.
„Ar yra jau išsikėlusių verslų, ar jau įkūrusių atstovybes kitose šalyse, kad apeiti tą Kinijos pyktį? — Manau, kad taip. — Manot, ar žinot? — Ir manom, ir žinom. — Kiek tokių įmonių, apytiksliai bent jau? — Šiandien dienai manau, kad tai yra kokios kelios dešimtys, pagrinde susijusios su logistika ir su kitais, bet manau, kad jų gali būti ir daugiau“, – kalba pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Supraskit, užsienio kapitalo įmonės negali politikuoti, bet jos patiria didelius nuostolius, jos negali vykdyti normaliai verslo šiandien Lietuvoje būdami. Sustabdytos šimtamilijoninės investicijos planuotos Lietuvoje, sustabdytas planuotas darbo vietų kūrimas, iki 3500 buvo planuota sukurti darbo vietų, tai šiandien dienai tai yra sustabdyta“, – teigė „Brolis group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.
Prezidentas su ministrais, Seimo nariais ir šalies verslininkais maždaug 2 valandas kalbėjo, kaip spręsti krizę su Kinija ir priminė vertybinę užsienio politiką įgyvendinančiai Vyriausybei, kad prioritetas yra Lietuvos, o ne kitų valstybių interesai.
„Turime suprasti, kad užsienio politika tik tada gali būti efektyvi, kuomet ji tarnauja šalies interesams, verslo interesams, visuomenės interesams“, – kalba G. Nausėda.
Kinija reikalauja, kad Lietuva pakeistų Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Verslininkai sako iš valdančiųjų supratę, kad to nebus.
„Galutinai paaiškėjo, Užsienio reikalų ministras gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija ir ES nesikeis. Prekyba iš Lietuvos, ir santykiai su Kinija ir ES nepasikeis, tai nu formaliai, mes buvom paaukoti dėl vertybinės politikos“, – sako K. Vizbaras.
„Mes tapsime tuo bibliniu atpirkimo ožiu, kuris bus paaukotas už kažkieno nuodėmes“, – tikina darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas.
Nausėda sako sulaukęs iš Landsbergio plano, kaip normalizuoti santykius su kinais. Bet koks jis – visuomenei neatskleidė. Pats Landsbergis tik pasakė, kad nusiuntė į Pekiną keletą pasvarstymų ir sako, kad patys kinai turi norėti susitaikyti.
„Kinija pasirinko eskaluoti ne tiktai savo santykyje su Lietuva, bet ir santykyje su Europa, paversdama ai europine problema. Akivaizdu, kad ir nuo jos didele labai dalimi priklauso, kur galima tą santykį su Europa normalizuoti“, – kalba G. Landsbergis.
Verslininkai šio plano taip pat negirdėjo, ir sako, kad jei valdantieji būtų kalbėjęsi su jais iš anksto, tokios krizės būtume išvengę. Nors su kai kuriais susikalbėti sunku ir dabar.
„Iš tikrųjų, aš mačiau žymiai daugiau politikų, suvokiančių verslą, negu buvo prieš pusmetį, ar metus. Tai kelią tam tikrą viltį, nes jie girdi ir jie kalba tuos pačius dalykus. Ar visi? Ne, yra žmonių, kurie tikrai turi tą patį požiūrį, kad verslas yra priemonė sukurti biudžetui ir padėti verslui nereikia“, – sako investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
„Nėra plano. Tas labiausiai ir gąsdina, tuos planus galbūt skirtingai mato ir didžioji dalis verslo ir Vyriausybės atstovai. Susišnekėjimo tokio rimto ir produktyvaus, rezultatyvaus greitai nebus“, – teigia frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Kartais atrodo, kad būtent empatijos verslui, darbo vietų kūrimui, pajamų didinimui mes pristingame. Leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų nematydami, ant ko stovime, o mūsų ekonomikos pagrindas pirmiausia yra mūsų verslininkai“, – sako G. Nausėda.
Nausėda, kaip ir valdantieji sako, kad reikia remtis Europos sąjungos parama. Vis tik po bendros diskusijos verslininkai sako supratę, kad Lietuva kol kas realaus palaikymo iš Europos nesulaukia ir nežinia ar sulauks.
„Mes kol kas girdime tik patikinimus iš ES vadovų, iš JAV, Blinkeno ir kitų, jie tapšnoja mums per petį, labai šaunūs vyrukai, gerai sugalvojot, mes jums padėsime. Realių pagalbos mechanizmų mes iš jų nematome. Dar daugiau, mes kalbamės su institucijomis, kurios klaba ką kitą. Kad stringa visi pasiūlymai EK, tai reiškia mes esame jiems neįdomūs“, – sako D. Arlauskas.
Svarstoma ir kaip padėti verslams jau dabar bei neatbaidyti investuotojų. Anksčiau kalbėjusi, kad viskas bus gerai, dabar Armonaitė pripažįsta, kad Lietuvos reputacija susvyravo.
„Suprantame, jog Lietuvos investicinė reputacija patiria tam tikrų iššūkių dabar, dėl to reikia padaryti viską, kad investicinė aplinka Lietuvoje būtų ne tik stabili, bet ir geresnė nei iki šiol“, – komentuoja A. Armonaitė.
Kalbama apie lengvesnį užsieniečių įdarbinimą, neapmokestinti reinvestuojamo pelno, plečiamas komercinių atašė tinklas. Bus ir kompensacijų ir paskolų nukentėjusioms įmonėms.
„Mūsų situacijos nesprendžia pašalpos, paramos ir t.t., mums reikia galimybės normaliai prekiauti su Kinija per ES, ar tiesiogiai, automobilių pramonėje Kinija yra 70 proc. ir mes negalime ignoruoti to fakto“, – sako K. Vizbaras.
Didžiausios rizikos – politikai ir jų sprendimai. Net juokaujama, ar dėl vertybių nebus užvertos ir kitos rinkos.
„Vieną šalį praradome, Kiniją, vieną atradome – Saudo Arabiją. Tikiuosi, kad dėl vertybinės politikos neuždraus Lietuvos valstybė eksportuoti produkciją į Saudo Arabiją, ten galima turėti 3 žmonas, tuos rūbus naudot dar, tai čia taip pajuokaujant“, – kalba „Neaustinių medžiagų fabriko“ vadovas Stanislovas Grušas.
Lietuvos bankas bandė vertinti kiek mums gali kainuoti ši krizė. Sako, kad iki procento bendrojo vidaus produkto – apie pusę milijardo eurų.
„Bet vėlgi, iš verslo diskusijų, kurią girdėjau šiandien, daug yra nuogąstavimo, tikruose skaičiuose, statistikoje tai vis dar neatsispindi“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mes gi nežinome visų povandeninių Kinijos veiksmų. Lietuvos bankas paskaičiavo labai paviršutiniškai, ir neviešai jie tą pripažįsta, kad taip, mes paklausėm kažkiek įmonių, paskaičiuoti neįmanoma“, – kalba D. Arlauskas.
Nausėda siūlo ir kad politinės partijos pasirašytų susitarimą dėl to, kokia turėtų būti užsienio politikos kryptis. Tai esą leis išvengti tokių netikėtų krizių kaip dabar.
