Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje. Susikvietęs politikus ir verslo atstovus prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius greičiau įsisavinti europinius milijonus eurų.
Statydintis naują būstą ar išsimokėti jau turimas paskolas taps vis brangiau ir pabaigos kol kas nematyti. Europos Centrinis Bankas vėl kilstelėjo palūkanų normą. Šį kartą – 50 bazinių punktų, iki trijų procentų.
Priskaičiavus banko maržą, palūkanos jau siekia penkis procentus. O tai šimto tūkstančių eurų vertės paskolą kas mėnesį pabrangino maždaug pusantro šimto eurų – šeimai tai reiškia porą tūkstančių eurų papildomų išlaidų per metus.
Tačiau pinigų netenka ne tik gyventojai, bet ir pati Lietuva, tik dėl kiek kitos priežasties. Rusijai užpuolus Ukrainą Vakarų verslai mano, kad karas vyksta arčiau Lietuvos nei atrodo mums patiems.
„Susilaukiu pasikartojančio klausimo, kaip jūs vertinate Rusijos karo Ukrainoje poveikį jūsų ekonomikai ir bendrajam saugumui“, – sako Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dalis užsienio verslininkų baiminasi investuoti Lietuvoje.
„Nepaisant to, kad pavyksta rasti pakankamai rimtų argumentų, apibrėžiančių, kad Lietuva yra saugi ir bus saugi, matome, kad privačių kompanijų vykdomų investicijų Lietuvoje apimtis ženkliai sumažėjo“, – teigia G. Nausėda.
Aptarti ekonomikos padėtį šalies vadovas pasikvietė dalį ministrų, verslo atstovų. Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje Lietuva galėjo negauti šimtų milijonų eurų.
„Bent finansinės institucijos, kurios planavo investuoti čia į kai kurias įmones ir plėstis, manau, tas paketas galėjo būti bent 100–200 mln. eurų. Gal net iki pusės milijardo“, – tvirtina V. Janulevičius.
Lietuvą esą aplenkė stambios įmonės.
„Aš žinau, tai vienas didelis Europos bankas, kuris planavo čia dėti savo investicijas. Kiek žinau, pasirinko kaimynę Lenkiją. Ir vienas didesnis Europos vėjo jėgainių padalinys“, – kalba V. Janulevičius.
Tiesa, pasak Aleksandro Izgorodino, investuotojų apsisprendimą lemia ir kitos priežastys.
„Palūkanų didėjimas irgi nemaža dalimi turėjo įtakos tam, kad kai kurios įmonės, kurios planavo investuoti į Lietuvą, laikinai to atsisakė“, – aiškina A. Izgorodinas.
O Lietuvos įmonės, beje, moka didžiausias palūkanas euro zonoje. Metų pabaigoje jos gali siekti šešis procentus. Viskas esą ir vėl atsiremia į tai, kad šalyje per mažai konkuruojančių bankų.
„Per maža konkurencija ir manau, kad šiuo metu iš valstybės pusės būtų sveikintinas žingsnis kalbant apie spartesnį europinių pinigų įsisavinimą. Šiuo atveju, kalbu apie RRF fondą“, – sako A. Izgorodinas.
Išnaudoti Ekonomikos gaivinimo plano paramą valdančiuosius ragina ir prezidentas. Iš galimų trijų milijardų eurų Lietuva kol kas pasiskolino tik vieną.
„Nepasinaudoti Gaivinimo fondo paskoline dalimi šiandien būtų, manyčiau, klaida. Ja reikėtų naudotis kiek įmanoma plačiau ir giliau“, – tvirtina G. Nausėda.
„Visgi tai yra skola, kurią Lietuvos gyventojai turės grąžinti per ateinančius laikotarpius. Todėl Vyriausybės lūkestis buvo formuoti priemones, kurios yra atsiperkančios. Reiškia, investuojame į atsinaujinančią energetiką, per paskolas, per finansines priemones, tačiau tos lėšos turėtų grįžti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nausėda siūlo, kad ir pelno mokesčio lengvata turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams.
„Kai turi, žinai, kad gali turėti apyvartinių lėšų, tada nei atleidi darbuotojų, nei mažini gamybos apimtis, nes žinai, kas tas dalykas praeis. Turime turėti rezervus“, – tikina V. Janulevičius.
Anot prognozių, sunkesnis Lietuvos ekonomikai bus antrasis pusmetis.