Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.
Nuo liepos mėnesio bankas padidino bazines palūkanų normas 2,5 procentinio punkto, siekdamas sutramdyti vartotojų kainų augimą, kuris spalį pasiekė 10,6 proc. lygį, penkis kartus viršydamas banko tikslinį lygį.
Nors infliacija vis dar išlieka aukšta, ji pradėjo lėtėti, pakurstydama viltis, kad Frankfurte įsikūrusio banko pastangos duoda vaisių.
Daugybė naujausių duomenų parodė, kad Europos ekonomika vėl pradėjo augti, ir netgi sužadino viltis, kad euro zona išvengs staigaus nuosmukio.
Visgi ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ne kartą pabrėžė, kad palūkanų normos ir toliau kils pastoviu tempu, ir tikimasi, kad banko pinigų politikos formuotojai ketvirtadienį susitars dėl padidinimo 50-ia bazinių punktų.
Tai būtų toks pat žingsnis, kaip ir per pastarąjį valdančiosios tarybos posėdį gruodį, bet mažesnis nei du didžiuliai padidinimai 75 baziniais punktais, paskelbti po ankstesnių posėdžių.
„50 (bazinių punktų) palūkanų padidinimo priežastis aiški: ECB darbas toli gražu nėra atliktas“, – pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski.
Optimistiškesnės prognozės
Vis dėlto naujausi, ne tokie niūrūs duomenys suteikė vilties, kad Rusijos pastangos nutraukti svarbų dujų tiekimą Europai galėjo nesukelti ekonominio šoko, kurio kažkada buvo baiminamasi.
Kai Maskva po invazijos į Ukrainą ėmė mažinti tiekimą, Europos vyriausybės paskelbė paramos priemones, kad apsaugotų vartotojus ir įmones nuo kylančių kainų, ir suskubo užpildyti dujų saugyklas.
Nuo to laiko didmeninės dujų kainos mažėjo, o dėl palyginti švelnių žiemos orų dujų atsargos nenaudojamos taip greitai, kaip buvo skaičiuota.
„S&P Global“ skaičiuojamas euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) sausio mėnesį pakilo virš 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo susitraukimo, pakurstydamas viltį, kad lėtėjanti infliacija ir mažėjančios tiekimo grandinių problemos, taip pat atsinaujinusi Kinijos ekonomika gali atsverti karo Ukrainoje pasekmes.
Tuo metu naujausioje savo prognozėje, paskelbtoje praėjusią savaitę, Vokietijos vyriausybė numatė, kad didžiausia Europos ekonomika 2023 metai išvengs nuosmukio, atsisakydama spalio mėnesio skaičiavimų, rodžiusių nedidelį susitraukimą.
Po kelių mėnesių niūrių prognozių, pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie teigiamas euro zonos ekonomikos perspektyvas.
Kiek anksčiau šį mėnesį kalbėdama Pasaulio ekonomikos forume Davose, Ch. Lagarde teigė, kad euro zonos ekonomikai seksis „daug geriau“, nei iš pradžių buvo baiminamasi, o naujienos „per pastarąsias kelias savaites buvo daug teigiamesnės“.
Svarstymai dėl ateities
JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) taip pat greičiausiai vėl padidins palūkanų normas šią savaitę įvyksiančiame posėdyje.
Kaip ir ECB, jis sulėtino savo palūkanų didinimo tempą gerėjant perspektyvoms ir tikimasi, kad jis vėl gali žengti mažesnį žingsnį – palūkanų normą padidinti ne 50, o 25 baziniais punktais.
Nors ECB pabrėžė ketinantis „laikytis kurso“, kol infliacija bus grąžinta į tikslinį lygį, pinigų politikos formuotojai priversti balansuoti tarp pinigų politikos griežtinimo ir nuosmukio išvengimo.
Dauguma analitikų taip pat tikisi palūkanų normų padidinimo 50 bazinių punktų kovo mėnesį, tačiau infliacijai ėmus mažėti, jau yra ženklų, kad politikos formuotojai diskutuoja, kada pradėti lėtinti tempą.
ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta, garsėjantis griežta pozicija, teigė, kad bankas neturėtų įsipareigoti jokiam konkrečiam žingsniui po būsimo posėdžio.
Tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijos centriniam bankui vadovaujantis Joachimas Nagelis pritaria tolesniam palūkanų normų didinimui, pranešė žurnalas „Der Spiegel“.
