Paaiškėjo, kad siūlomame automobilių taršos mokesčio įstatyme įsivėlusi klaida. Esą vienkartinio mokesčio dydis už išmetamą CO2 kiekį kito neproporcingai ir labiausiai taršūs dyzeliniai automobiliai apmokestinti per didele suma. Taigi dabar aplinkos ministerija peržiūrėjo įkainius ir planuojantys įsigyti mašiną, kurios CO2 išmetimas viršija 351 gramą, turėtų susimokėti ne 1400, o 1280 eurų. Sumažėjo ne tik maksimali suma.
Už dyzelinę transporto priemonę, kurios emisija viršija 140 gramų vietoje 170 eurų, tektų mokėti 140. Už didesnę nei 170 gramų taršą mokestis nuo 320 mažėja iki 260 eurų. Tiesa perskaičiavus sumas – mokestis padidėjo automobiliams į aplinką išskiriantiems nuo 311 iki 350 gramų anglies dioksido. Prie jau buvusių sumų pridėta po 40 eurų. Jei įstatymui būtų pritarta nuo kitų metų sausio pirmosios piniginės labiau plonėtų ir perkantiesiems benzinu bei dujomis varomas mašinas, kurių tarša viršija 250 gramų – mokestis atitinkamai augtų 20 ir 8 eurais.
„Įsivėlė klaida, atsirado didesni skirtumai tarp pačių mokesčių, tai buvo nenuoseklus augimas ir gavosi galutinėje sumoje, kad tie, kurie planuos įsigyti galingiausius automobilius, jiems tas mokestis šiek tiek sumažėjo, nes tokia laiptelinė proporcija“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Nepaisant to, kad didžioji dalis Lietuvos keliais važinėjančių dyzelinių automobilių būtų apmokestinti mažesnėmis sumomis nei skelbta anksčiau, vairuotojams tai jokio įspūdžio nepalieka. Esą pagrindinio tikslo – gamtos ir aplinkos švarinimo jie šiame mokestyje nemato:
„Toks jausmas, kad ne taršos mokestis, o kažkoks registravimas, pasipinigavimas daugiau nieko. Oras nuo to švaresnis nebus.“
„Miškus be reikalo kerta, nes medžiai valo orą, o ne pinigėliai, kuriuos surinks.“
„Apmokestinsime ir švaresnis oras bus? Filtrus pastatys kažkokias? Man tai nesąmoninga.“
„Aš tai nevadinčiau to taršos mokesčiu. Juk visi seni automobiliai, kurie važinėja juk nieko nemokės.“
Ir nors už šį įstatymą balsuoja ne eiliniai piliečiai, o Seimo nariai, pastarieji šiandien nusprendė po pateikimo aplinkos ministerijos pasiūlymams nepritarti ir paliepė iniciatoriams projektą patobulinti. Tad ateityje taršos mokestis dar gali grįžti į Seimo salę.
Seimo pirmininko pavaduotojas, valstietis Arvydas Nekrošius sako balsavęs prieš ir priduria, jog liūto dalis šalies automobilių parko – senos, kad ir mažiau taršios, tačiau ne itin vertingos mašinos, tad įvedus mokesčius savininkai jų tiesiog nebeparduotų.
„Tarkim žmogus turi seną automobilį, kurio vertė 500 ar tūkstantis eurų ir natūralu, kad žmogus kažkada planuodamas jį parduoti į tai tikrai neatsižvelgs ir tuo automobiliu važinės ilgai ir nuobodžiai, jį remontuos ir tikrai niekaip neprisidės prie taršos mažinimo“, – mano Seimo narys Arvydas Nekrošius.
Liberalas Eugenijus Gentvilas priduria, jog vien įstatymo taisymai paskutinėmis dienomis ir paliktos klaidos parodė, jog ministerija nepasiruošusi.
„Paskutinę dieną paaiškėjo, ai klaidų pridarėme, tokia smulkmena. Tai kur garantija praėjus procedūrai ar po priėmimo praėjus savaitei nesakys, kad palikome klaidų, ne taip turėjo būti, tai pasitikėjimas tikrai krenta“, – teigia Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Kompensacijos už parduodamus senus automobilius išlieka, tačiau pokyčiai neaplenkė ir jų. Jei anksčiau buvo kalbama, kad 1000 eurų atitektų tiems vairuotojams, kurie pardavę dyzelinę transporto priemonę įsigytų varoma net tik benzinu, dujomis, bet ir Euro 6 standarto dyzeliu, kuris esą mažiau taršus, tad dabar pinigai būtų mokami tik perkant benzinines arba dujines mašinas.
