Vilniečiai Mindaugas ir Laura augina 10 mėnesių mažylį Taurą. Berniuko mama pasirinko vaiką prižiūrėti iki jam sueis dveji metai, o tėtis pagelbėjo rūpintis mažyliu mamai mėnesį.
Šiuo metu tėčiai vaiko priežiūros atostogas gali rinktis laisva valia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad tėčiai privalomai eitų prižiūrėti vaikų mažiausiai du mėnesius.
Kai kurie vaikus auginantys tėvai tokius siūlymus vertina skeptiškai:
„Mano darbas asmeniškai toks, kuris per tuos du mėnesius gal ir nukentėtų kažkiek. Tai po jų grįžti būtų sunkiau nei neiti tuos du mėnesius.“
„Jeigu tėtis išeina du mėnesius, man kaip ir reiktų grįžti tuos du mėnesius, tai man dabar darbdaviui ruošti naują darbo vietą vėl man papildomai dviem mėnesiams, o paskui aš vėl einu vaiko prižiūrėti, tai nei šiaip, nei taip.“
„Labai gerai, aš už būtinai. Tie du pirmieji mėnesiai būna, kaip adaptacijos periodas visai šeimai. Tai super.“
„Du mėnesiai, manau, įneštų papildomų konfliktų tarp darbdavio ir darbuotojo.“
„Priverstinis dalykas visada yra spaudimas, bet aš palaikau pačią idėją. Tai gal formą galima ir lengvesnę sugalvoti, bet, matyt, prie to reikia eiti.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo du galimus vaiko priežiūros išmokų tvarkos modelius. Pagal vieną vaiko priežiūros atostogos truktų 18, o pagal kitą 24 mėnesius.
Iš jų keturi mėnesiai būtų neperleidžiami ir padalinami lygiai tarp mamos ir tėčio. Privalomais mėnesiais vaiko priežiūros išmoka siektų 78 procentus buvusio darbo užmokesčio.
Tiesa, tėčiui nusprendus nepasinaudoti savo dviem privalomaisiais mėnesiais, tėvai prarastų dalį pinigų. Tokiu atveju mama išmoką gautų iki vaikui sueis 16 mėnesių, o kitu atveju – iki sueis 22 mėnesiai.
„Šia prasme norisi tikrai paskatinti ir mūsų siūlomais variantais ta paskata yra pakankamai rimta užtikrinant tėvams ir motinoms tą neperleidžiamą vaiko priežiūros dalį išmokant didesnę nei jų vidutinio darbo užmokesčio išmoka“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Pagal siūlomą modelį, jei vaiko priežiūros išmoka būtų mokama 18 mėnesių, neperleidžiamų atostogų metu ji siektų 78 procentus buvusio darbo užmokesčio. O iki vaikui sueis 18 mėnesių – 60 procentų darbo užmokesčio.
Jei būtų pasirinktas variantas, kai vaiko priežiūros išmoka mokama 24 mėnesius, keturių neperleidžiamų mėnesių laikotarpiu ji siektų 78 procentus uždarbio, o vėliau 45 procentus iki vaikui sueis metai, ir 25 procentai iki vaikui sueis dveji metai.
Pasak ministerijos, jei asmuo gauna 928 eurus ,,į rankas“ jam labiau apsimokėtų rinktis vaiko priežiūros atostogas trumpesniuoju laikotarpiu, tuomet pinigų tėvai gautų daugiau.
„Pagal dabartinę siūlomą mūsų sistemą, jei pasirinktų 24 mėnesius, tai gautų 11770 eurų į rankas, o jei 18 mėnesių – gautų 12650 eurų į rankas“, – pasakoja specialistė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.
„Šiuo metu mes turime aktyvių diskusijų dėl pirmųjų vaiko priežiūros metų, kai tėvai negali dirbti ir visos lėšos yra minusuojamos, jei jie dirba. Tai mūsų siūlomomis abiem alternatyvom yra galimybė dirbti ir uždirbti iki vidutinio darbo užmokesčio“, – teigia L. Kukuraitis.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokiais siūlymais skatina tėvus anksčiau grįžti į darbus. Pasak ekonomisto, daugelis tėvų rinksis priežiūros atostogas iki vaikui sueis 18 mėnesių, tačiau tokio amžiaus vaikus išleisti į darželius bus itin sudėtinga.
„Tai iš tikrųjų didelis iššūkis, todėl reiktų lygiagrečiai persvarstyti infrastruktūros klausimą ir svarstyti, galbūt būtų tikslinga priimti vaikus į lopšelius ankstesniame amžiuje, kas yra pakankamai įprasta praktika daugelyje šalių, kurios turi trumpesnes vaiko priežiūros atostogas“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tėvų forumas piktinasi, kad tokiais užmojais valdžia kišasi į asmeninį šeimos gyvenimą ir bando įvesti savo tvarką.
„Valstybės toks nustatymas, kas ką turėtų daryti, mes vertiname kaip įsikišimą. Geriausia, kai šeima pati gauna resursų ir pati sau nusistato ribas ir pasidalija roles. Šeima turėtų turėti daugiau laisvių pati pasirinkti“, – sako Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas.
Tokiais ministerijos siūlymais siekiama įgyvendinti prieš dvejus metus priimtą Europos Sąjungos direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Direktyvą Lietuva privalo įgyvendinti iki 2023 metų.
