Kūdikių maistą gaminančios įmonės atstovė pristato, kokie personažai reklamuoja jų tyreles ir trapučius. Tam, kad produktai patrauktų pirkėjų akis, įmonė apie gaminius kuria trumpas pasakas. Viena iš herojų – kosminė kruopytė. Tačiau tas smulkus daiktas produkto aprašyme įgavo labai jau didelių galių ir užkliuvo Maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Mes klaidiname, nes tai nėra produktai iš kosmoso. Kiekvienam paprastam žmogui suprantama, kad nėra produktų iš kosmoso, mes tik kuriame pasaką pristatant mūsų produktus“, – sako marketingo vadovė Jurgita Petrulionė.
Neįtinka inspektoriams ir serbentas.
„Rašome, kad serbentas skleidė C energiją. Vėl negerai, nes nenurodome, kiek tos C energijos skleidžiame“, – aiškina J. Petrulionė.
Neaiškios tarnybai ir burokėlio planetos. Maisto ir veterinarijos tarnyba pastabose rašo, kad pirkėjai iš tokio aprašymo nesužino, kokią naudą gaus trapučių suvalgę vaikai ir neaišku, kiek produkte yra tos geležies ar kitų mineralų bei vitaminų. Neleistinu teiginiu inspektoriai apibūdina ir pasakos frazę, bylojančią, kad „vitamino C ir visokio gėrio karalystės karalius atseikėja negailėdamas“. Pastabų kliūva ir sulai.
Dėl šių pasakų įmonė su inspekcija susirašinėja jau pusmetį. Kūdikių maisto gamintojai nusileisti ir ištrinti pasakų iš internetinio puslapio neketina, todėl jiems gresia bauda, kurios dydis priklauso nuo įmonių apyvartos. Visgi pati tarnyba aiškina, kad priekaištauja ne dėl kūrybos.
„Šio pažeidimo esmė nėra pasakos ir apie pasakas. Tos savybės priskiriamos, kuriomis pasižymi visi tos rūšies produktai. Nenorėdami išskirti vieno ar kito gamintojo mes turėtume sudaryti vienodas sąlygas visiems gamintojams veikti rinkoje“, – teigia tarnybos atstovė Daiva Ruželienė.
Vadinasi, pagal inspektorių logiką, įmonė savo ingredientams serbentams aprašymais suteikia daugiau gerųjų savybių nei kiti tas pačias uogas gaminiams naudojantys verslininkai. O tai pažeidžia pastarųjų interesus – juk visuose serbentuose vitaminų yra tiek pat, tik ne visi juos taip vaizdingai aprašo.
„Mes vertiname, kad tai yra smulkaus lietuviško verslo sąlyginis žlugdymas“, – sako įmonės marketingo vadovė.
Situacijos nesureikšmina ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: „Galėtų būti labai komiška, tačiau yra tragikomiška, nes valstybės resursus, VMVT darbuotojų laiką gaištame tokioms mažareikšmėms situacijoms.“
Ekonomikos ir inovacijų bei žemės ūkio ministrai inspektoriams linki daugiau fantazijos.
„Interpretacija tam tikrų vaizdinių… Tam ir yra žmogus, kad vertintų savo protu ir suvokimu. Yra informacija ir yra pasaka“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
O kosminių kruopyčių ir energingų serbentų istorija ne pirma, kai tarnyba grasina baudomis už lakią fantaziją. Prieš mėnesį jau rodėme reportažą apie „sviestą sviestuotą“, kuris realybėje yra riešutų kremas. Nepaisydama to, kad „sviestas sviestuotas“ yra gerai žinomas žodžių junginys ir frazeologizmas, tarnyba neleidžia sviestu vadinti produkto, kuriame nėra pieno. Pieno produktų pavadinimus griežtai reglamentuoja Europos Komisija, tad žemės ūkio ministras Navickas pasakoja jau kalbėjęsis apie tai su už šią sritį atsakingu eurokomisaru. Tačiau atsakymo dar negavo. Visgi ir apie sviestą, ir apie kosmosą jau rytoj ministras žada padiskutuoti su Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu.
„Rytoj turime susitikimą su tarnybos direktoriumi ir apie tuos dalykus kalbėsimės. Mano nuomonė nesikeičia – jeigu inspektoriai vertina situaciją, jie turi vertinti pagal žmogiškąją prizmę, ir per kritinį mąstymą“, – sako K. Navickas.
O Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina peržiūrėti tarnybos veiklos reglamentus.
„Kad kontroliuojančios institucijos, visų pirma, konsultuotų prevenciškai, visų antra, proporcingai ir protingai taikytų reguliavimą bei neužgniaužtų žmonių iniciatyvos“, – teigia A. Armonaitė.
Tuo metu inspektoriai aiškina, kad įmonės skundžiasi, nes tikisi taip išvengti baudų. Pažeidimų tikrintojai esą rado ir kūdikių maisto įmonėje.
„Deja, inspektoriai patikrinimo metu nustatė, kad tikrai ne visos žaliavos perkamos iš vietinių augintojų ir vietinių ūkių, puikiai suprasdami, kad bananų tyrelei pagaminti bananai tikrai Lietuvoje neauga. Ir mato, kad produktai, kurie perkami, tą pačią dieną tikrai dalies produktų nepavyksta sunaudoti“, – aiškina tarnybos atstovė Daiva Ruželienė.
Ar turės įmonė ištrinti savo sukurtas pasakas, turėtų paaiškėti iki birželio.
