Rusniškis Jurijus ruošia rūkymui delikatesą – ungurį. Pats verslininkas pripažįsta, kad Lietuvos vandenyse jų beveik nebelikę, tad lietuviams parduoda ne tik lietuviškus, bet ir atvežtus iš kitų šalių, – netgi tolimosios Kinijos.
„Būna mūsiškių, būna jūrinių, europiniai. Šituos perkam šaldytus, būna gražių pagauna žvejai iš Kuršių marių. Gausiai neturim iš marių, šiuo metu gaunam šaldytus“, – sako „Anitos žuvys“ savininkas J. Belokopytovas.
Kilogramą žalios žuvies verslininkas sako perkantis už 25 eurus, už rūkymą prideda dar 15, tad rūkyto ungurio kaina ant prekystalio – jau 40 eurų už kilogramą. Ungurio kaina didelė, mat jis – nykstantis ir tapo labai reta žuvimi. Seime politikai jau brandina planą uždrausti Lietuvoje gaudyti ungurius.
„Laikas tai sustabdyti. Negalime toleruoti verslo, kuris yra valstybei nereikalingas, gamtai kenkiantis, nešantis daugiau žalos negu naudos. Reikia susidėlioti prioritetus, dėti tašką ir keisti kryptį, jei ji buvo bloga“, – teigia Seimo komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Kai kurie socialdemokratai ragina uždrausti ungurius žvejoti net ir žvejams mėgėjams. Esą antraip nueis perniek pastangos juos veisti Lietuvoje – per dešimtmetį gamtosaugininkai įžuvino beveik 8 milijonus jų mailiaus, ir to pakanka tik apsaugoti ungurius nuo visiško išnykimo, bet žuvies nedaugėja.
„Reikėtų verslinę žūklę uždrausti, o mėgėjai turi vadovautis taisykle pagavai – paleisk. Kada ungurys pagautas, smagus priešininkas kiekvienam žvejui, turėtų būti paleistas saugiai gyvybingas į gamtos telkinį“, – aiškina Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Nesustoja ir brakonieriai – būna, kad per upelį jie nutiesia ir neteisėtus tinklus unguriams. Mokslininkai susirūpinę, kad Lietuvoje unguriai beveik išnyko, mat dabar prie mūsų krantų jų atplaukia tik 1 proc., palyginti su būriais, buvusiais prieš 40 metų. Unguriai neršti plaukia toli nuo Lietuvos, net prie Bermudų salyno esančioje Sargaso jūroje.
Vėliau su Golfo srove, per Šiaurės jūrą vėl grįžta į Baltiją ir Lietuvą. Tiesa, jau prie Danijos krantų vietiniai žvejai turi teisę juos gaudyti be jokių apribojimų. Tad lietuviams nebedaug jų ir lieka.
„Apie 3 tonos ungurių sugaunama upėse, dar 3 tonos – Kuršių Mariose. Kasmet 6 tonas ungurių žvejai verslininkai sugauna. Mėgėjų sugavimų nežinom, bet nėra itin populiari ta žvejyba. Gal populiariau žvejam povandenininkams. Jų geidžiamas laimikis“, – pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas Vilmantas Graičiūnas.
Girdėdami Seime svarstymus uždrausti ungurių žvejybą, meškeriotojų atstovai neslepia džiaugsmo ir sutinka net ir patys jų nebegaudyti.
„Kiekvienas žvejys mėgėjas atsakys taip. Jei uždraus verslinę žvejybą Kuršių mariose, aš negaudysiu ungurių. Tegu tik negaudo verslininkai ir dingsta iš mūsų vandens telkinių“, – teigia „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Tačiau žuvies pardavėjai ir žvejai verslininkai, kurie susimoka tūkstančius eurų už leidimus žvejoti ungurius, stebisi politikų užmojais skubiai uždrausti ungurių žvejybą ir abejoja, ar dėl to jų populiacija Lietuvoje padidės.
„Uždrausti logikos jokios nematau. Valstybė tada savo lėšomis turės išteklius atkūrinėti. Keistokai skamba – bus skausminga. Verslinė žvejyba yra uždrausta, liko tik specializuota“, – rėžia žvejys verslininkas Vaidotas Prunskus.
Jam antrina ir „Anitos žuvys“ savininkas, sakydamas, kad uždrausti žvejyba – nėra geras sprendimas.
„Kažkiek apriboti, peržiūrėti inventorių, padidinti akis, kad didesnė pakliūtų, mažesnę paleisti. Neigiamai būtų, paveldas nebūtų tautinis, rūkymo. Nebus šviežios žuvies, nebus ir tikro paveldo“, – tikina jis.
Beje, uždrausti ungurių žvejybą, anot aplinkosaugininkų, būtų tik pirmas žingsnis siekiant padidinti jų populiaciją. Dar daug ungurių susižaloja ir žūsta hidroelektrinėse, tad ragina kuo daugiau jų uždaryti.
