Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais.
Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį. Kaip ir tūkstančiai nužudytų civilių ir dar daugiau sugriautų gyvenimų. Ir nors ukrainiečiai narsiai kaunasi už visą vakarų pasaulį, tuo pačiu jie rodo ir daugybę pamokų, kaip ruoštis ir elgtis, gyvenant šalia agresyvių kaimynų.
„Žmonės, jeigu mes nenorime matyti Vilniuje, ar kur kitur tokių vaizdų, tai reiškia, kad mes turime pasirengti gintis ant linijos. Tai reiškia ne tik daugiau NATO pajėgų valstybėje, bet ir visos visuomenės įsitraukimas“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ukrainiečiai sako, kad itin svarbu, kai į šalies gynybą įsitraukia ir civiliai.
„Buča už 3 kilometrų, yra Borodianka, buvo partizaninis judėjimas šioks toks, yra žmonių, kurie išgyveno okupaciją čia būdami, darydami diversijas įvairias“, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo konservatoriai Ukrainoje aiškinasi, kokias pamokas iš šio karo gali išmokti Lietuva. Ukrainos savanorių pajėgos jau parodė, kad gali duoti rimtą atkirtį rusams, todėl ukrainiečiai Lietuvai pataria – ruoškitės jau dabar: „Tautos karas yra visos visuomenės mobilizacija, todėl Šaulių sąjungos užduotis pasiekti kiekvieną žmogų, juolab, kad pas jus nėra labai didelė visuomenė.“
Anot savanorių grupių, tokių, kaip „Pravij sektor“ ar „Azov“ atstovų, Putinas ir jo generolai turėjo informacijos apie Ukrainos kariuomenę, bet nė neįsivaizdavo, koks bus pasipriešinimas iš eilinių gyventojų, civilių.
Ir tai buvo jo klaida. Štai, kaip jos paaiškinamos:
„Jie negali suskaičiuoti, koks yra gyvenviečių apginklavimo lygis. Po Ukrainos jie apie tai susimąstė, bet to neįmanoma apskaičiuoti.“
„Mano grupė jau kažkuria prasme buvo pasiruošusi karui. Pas mus kariavo, tiesa, ne visi, bet vaikinai buvo paruošti. Pirmą karo dieną, vakare, mano visa grupė jau buvo su ginklais. Ji buvo pasiruošusi kovoti, pasitikti diversantus.“
Ukrainos kariai sako, kad tiek lietuviams, tiek ir kitiems vakariečiams koją kiša ir liberalizmo vertybės. Nes atėjus piktam rusui, tolerancijos negali būti jokios:
„Jums reikia suprasti, kaip šitą Europos Sąjungos pacifizmo ideologiją, atsipalaidavimą, gyvenimą komforte, kaip tai įveikti jūsų sąlygomis.“
„Reikia vykdyti patriotinę propagandą, nes patriotinė propaganda yra labai svarbi sąlyga, nes jaunimas... dabar toks laikas, kai žmonės nelabai stiprūs, net labiau silpni, todėl, kad pas mus yra liberalai, kurie propaguoja nelabai teisingą poziciją ir mes visi tai puikiai suprantame.“
Aleksandras gyveno Bučoje, nuo 2010-ųjų tarnavo kariuomenėje, turėjo kovinės patirties. Bet pernai iš kariuomenės pasitraukė ir kruvinąją vasario pabaigą pasitiko jau kaip civilis. Bet Bučą užėmus rusams, jis ėmėsi partizaninių veiksmų.
„Man atrodo, kad jie labiau nukentėjo ne tada, kai jie šturmavo Bučią, bet tada, kai jie ją okupavo“, – sako Aleksandras.
Aleksandras sako, kad stebėti rusus padėjo net ir prie namų buvusios vaizdo stebėjimo kameros. Per jas ukrainiečiai sekė, ką daro okupantai. O sulaukę progos, ėmėsi veiksmų.
„Pats veiksmingiausias būdas arba sulaukti, kol šita kiaulė prisigers ir papjauti ją tiesiog gatvėje, nes ji net nesipriešins, arba apnuodyti alkoholį. Labiau tinka civiliams, kurie neturi supratimo apie sprogmenis, arba šaudymo įgūdžių. Tai pats pats paprasčiausias būdas. Rusai — tai kiaulė“, – kalba Aleksandras.
Ukrainiečiai sako, kad gyvenk arba mirk kovoje su priešu, nėra vietos silpnumui, į priekį turi vesti itin didelė motyvacija ir stiprūs jausmai: „Bet jūs vis tiek turite auginti neapykantą, patriotizmas nesuveiks, jums reikia suprasti, kad priešas nori išžudyti visą šalį, tai bus blogiau nei Stalinas, nes Sovietų Sąjunga labiau civilizuota palyginti su dabartine Rusija.“
Ukrainiečiai kartoja – karas tai chaosas, žlunga visi taikos metu ruošti planai. Ir kas tame chaose geriau susiorientuos, tas ir turės pranašumą. Bet tam būtina ruoštis. Tokia idėja stumiama ir Seime.
„Ar tai būtų savanoriai, ar koviniai, ar komendantiniai šauliai, kad jie per 24 valandas žinotų kur turi būti, kur prisistatyti ir koks jų vaidmuo. Mes turime pasiekti tokį lygį, kad didelė dalis visuomenės, bent 10 proc., 200–300 tūkstančių turėtų tokią viziją aiškią kur jie ir ką jie daro“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
„Mums reikia tiesiog skaityti, užsirašyti ir diegti pas save Lietuvoje, nes tas kas atsitiko Ukrainoje, būtent toks scenarijus galėtų, jeigu mes žvelgiame į artimiausios perspektyvos grėsmes, atsitikti Lietuvoje“, – sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Seimo nariai sako, kad visuomenės pasiruošimas kovoti ir ginti savo žemes gali būti ir lemiamas veiksnys okupantams atsisakyti savo puolimo planų – nes kovoti su visa tauta gerokai sunkiau, nei vien tik su kariuomene. Tą rodo ir Ukrainos pavyzdys.
