Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Ukrainietis Oleksandras Tereščenko dar 2014 metais, kai Rusija užpuolė Ukrainą, atėjo į komisariatą ir pasiprašė į frontą. Tačiau per mūšį, kai gynė Donecko oro uostą, buvo stipriai sužeistas.
„Bandžiau išmesti priešų granatą, kuri įskrido į mūsų sutvirtinimus. Ji sprogo rankose. Netekau dešinės rankos, kairės rankos delno ir dešinė akis apako“, – pasakojo vyras.
Dabar Vilniuje gyvenantis Oleksandras kariauti su ginklu negali, bet aktyviai remia bičiulius fronte. Su bendraminčiais surinko ir nuvežė į Ukrainą įvairios kariams reikalingos amunicijos už beveik 400 tūkstančių eurų.
„Nuolat bendrauju su bičiuliais. Pirmiausia reikia ryšio priemonių, reikia dronų, naktinio matymo prietaisų, termovizorių, visureigių. Šiuolaikinis karas toks – kas pirmas pamatys priešą, kas galės į tikslą nutaikyti artileriją, tas ir laimės“, – kalbėjo ukrainietis.
Rusams specialiai bombarduojant ukrainiečių elektros ir šiluminius objektus, tiek kariams, tiek civiliams dabar ypač reikalingos priemonės, kurios gali sušildyti ir užtikrinti ryšį. Prieš pat stačiatikių Kalėdas organizacija „Stiprūs kartu“ į Ukrainą išvežė maždaug 100 tūkstančių eurų vertės humanitarinę siuntą. Į du autobusus išėmus sėdynes buvo sutalpinta per 100 šildytuvų, 50 generatorių ir kitų priemonių, kad ukrainiečiai turėtų visko, ko reikia sušilti, turėti šviesos ir elektros.
„Atvažiavo į kokį pabėgėlių centrą mūsų generatorius – reiškia, yra ir prailgintuvas į kambarį elektrai atsivesti, reiškia, yra ir šviestuvas, reiškia, yra ir tepalai, reiškia, yra ir kuras ir kuro bakas“, – sakė organizacijos iniciatorius Edmundas Jakilaitis.
Prie „Stiprūs kartu“ iniciatyvos „Sušildykim Ukrainą“ prisidėjo pavieniai žmonės ir įmonės. Viena bendrovė atsisakė kalėdinių dovanų verslo partneriams, jos darbuotojai šventinį vakarėlį surengė už savo pinigus, o už sutaupytus 50 tūkstančių eurų buvo nupirkta 50 generatorių.
„Mes tuo pačiu kovojame su šita agresija. Atvažiavau ir jausmelis labai panašus, kai sausio mėnesį gynėme parlamentą, televiziją“, – kalbėjo „Lonas Group“ generalinis direktorius Kazimieras Jakutis.
Kad už laisvę kovojantys ukrainiečiai nešaltų, tiek pernai rinko, tiek šiemet lėšas rinks įvairios organizacijos.
„Mes startuojame su pavadinimu, perfrazuota Arestovyčiaus fraze „Generatoriais prieš degenaratus” ir bandysime surinkti pinigų, kad nupirktume bent tūkstantį generatorių, kuriuos per 3 mėnesius išvešime dalimis į Ukrainą“, – sakė paramos Ukrainai organizatorius Šarūnas Jasiukevičius.
Š. Jasiukevičius paramą veža tiesiai į karinius dalinius pagal pačių karių pateiktas paraiškas, ko jiems labiausiai reikia.
„Reikia šiltų drabužių, kojinių, vadinamų buržuikių – krosnelių tiek patalpoms šildyti, tiek į bunkerius, apkasus. Ko gero, vienientelis dalykas, kurio nereikia ar reikia mažiau – šarvinės liemenės“, – vardino vyras.
Nepaisant to, jog įvairios organizacijos šimtais veža generatorius ir šildytuvus, tai tik mažytė dalis to, kiek iš tiesų ukrainiečiams reikia, kad ištvertų žiemą.
„Per savivaldybes iki sausio galo renkame tiek miegmaišius, tiek generatorius, arba lėšas, už kurias galėsime nupirkti generatorius ir juos išsiųsti į Ukrainą. Yra skaičiuojama, kad praktiškai kiekvieną dieną apie 12 milijonų žmonių Ukrainoje yra tiesiog be elektros, galimai ir be šildymo“, – kalbėjo Raudonojo kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Vien per portalą „Aukok.lt“ pernai Ukrainai buvo surinkta daugiau nei 3 milijonai eurų. Tačiau buvo mėnesių, kai žmonės aukojo vangiau.
„Praėjusių metų antroje pusėje buvo aukojama ne taip aktyviai, kaip pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais, tačiau prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu tikrai pastebėjome didesnį suaktyvėjimą. Žmonės ir verslai ne tik aukojo, bet ir atsisakė kalėdinių dovanų ir skyrė paramą Ukrainai“, – sakė „Aukok.lt“ prekės ženklo vadovė Živilė Tumasonė.
Padėti už laisvę kovojantiems ukrainiečiams galima neišleidus nė euro. Tiesiog prisidėti prie įvairiuose miestuose esančios iniciatyvos ir skirti laiko žvakėms padaryti. Čia pravers ir namie sukauptos tuščios skardinės ir nenaudojamos žvakės.
„Jie tiesiog naudoja jas šildydami vamzdžius, ant kurių kabo pirštinės ir batai. Jie kelias poras pasikabinę puikiai išnaudoja tuos dalykus ne tik pasišvietimui ar valgio gaminimui, bet ir pasišildymui ir patogumui pasigerinti“, – aiškino M. Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas Donatas Kubilius.
Ukrainai ketinama padėti ir valstybiniu lygiu. Tiesioginei paramai Krašto apsaugos ministerija yra numačiusi 40 milijonų eurų.
„Didžioji dalis – trys ketvirtadaliai šios sumos – bus skirta įsigyjimams iš Lietuvos gamintojų. Nuo optikos, termovizorių, antidronų, dronų ir panašių dalykų. Kita dalis bus skirta mokymams finansuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva ne tik apmokys Ukrainos karius, bet ir talkins kibernetinio saugumo srityje, toliau reabilituos sužeistuosius. Bus stengiamasi Ukrainai padėti ir tuo, ko Lietuva neturi.
„Nors neturime galimybių teikti raketas ar sunkiąją ginkluotę, tačiau visada raginame šalis, kurios tokias galimybes turi, kad ta ginkluotė būtų perduodama Ukrainai“, – tikino ministras.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
