Mariupolyje – savo namuose sudegusių žmonių kūnai. Ant miesto ir toliau krentant rusų raketoms ir bomboms, jie nespėjo, o gal tiesiog neturėjo jėgų bėgti slėptis į saugų prieglobstį.
Jėgos apleido ir vieną moterį. Gyvendama pusbadžiu ir be būtinų vaistų, ji mirė. Bent savo lovoje, o ne šaltame rūsyje, sako kaimynai:
„Jai buvo blogai… Širdis. Ji man vakar skundėsi…“
Taip į morgus ir masines Mariupolio kapavietes kasdien išvežami dešimtys, o gal net ir šimtai žmonių. Anot Ukrainos užsienio reikalų ministro, šie vaizdai – dar vienas įrodymas, kad karo nusikaltimai ir civilių žudymas Rusijos okupantų kasdienybė.
„Siaubas, kurį matėme Bučoje, yra tik ledkalnio viršūnė visų nusikaltimų, kuriuos iki šiol Ukrainos teritorijoje įvykdė Rusijos kariuomenė. Galiu neperdėdamas, bet su giliu liūdesiu pasakyti, kad situacija Mariupolyje yra daug prastesnė“, – teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Kai mirtis Mariupolyje tyko kiekviename žingsnyje, šviesą turi susikurti pats. Jauna moteris su vaikais prie vaiduokliu virtusio namo sodina gėles.
Vien Mariupolyje okupantų nužudytų civilių – jau per 5 tūkst.. Ir nei čia, nei kituose miestuose daugiau nei mėnesį siautėjančių, kariais save vadinančių V. Putino sadistų, deja, kol kas niekas nesustabdo.
„Mane kritikavo, kai pavadinau V. Putiną karo nusikaltėliu. Bet jūs matėte, kas įvyko Bučoje. Jis yra karo nusikaltėlis, tačiau turime surinkti įrodymus ir toliau tiekti ginklus Ukrainai, kad ji galėtų ir toliau gintis“, – kalba JAV prezidentas Joe Biden.
Tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu amerikiečių televizijai sako, kad Vakarų reakcija į karą Ukrainoje – per menka.
„Ne, darome tikrai nepakankamai – nei karine prasme, nei ekonomiškai. Mūsų sankcijos yra skylėtos. Tai leidžia Putinui išgyventi, net atstatyti rublį. O kariniame fronte taip pat. Ukraina prašo daugiau ir efektyvesnių ginklų, bet mes atsiliekame reaguodami į prašymus“, – sako D. Grybauskaitė.
Dar 2014-aisiais, po Krymo okupacijos Rusiją teroristine valstybe pavadinusi D. Grybauskaitė tvirtina, kad jau laikas nustoti reikšti susirūpinimą ir ragina pagaliau imtis realių veiksmų.
„Ši šalis – V. Putino Rusija su kruvinu veidu – pati niekada nesustos, nebent bus sustabdyta. Jis turi būti nugalėtas Ukrainos žemėje ir skubiai iš jos išvarytas. Kitu atveju, susidursime su dar didesne problema“, – tikina D. Grybauskaitė.
Ką be ginkluotės tiekimo dar galėtų padaryti Vakarai, vardija Ukrainos diplomatijos vadovas – skubiai atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos, stabdyti rusiškos naftos, dujų ir anglių importą, nutraukti prekybą su Rusija. D. Kuleba tiesiogiai kreipiasi ir į Baltijos šalis bei Lenkiją – prašo stabdyti rusiškų ir baltarusiškų prekių tranzitą.
„Dalis prekybos su Rusija vykdoma sunkvežimiais per Lenkijos ir Baltijos šalių teritoriją į Baltarusiją ir į Rusiją. Žinoma, raginame draugus apriboti šią prekybą ir neleisti sunkvežimiams važiuoti į Baltarusiją ir Rusiją. Dabar visi turime vieną tikslą – sustabdyti Rusijos karo mašiną. Kaire ranka negalima taikyti sankcijų, o dešine – prekiauti su Rusija“, – sako D. Kuleba.
Europos Sąjungos šalys išsiunčia dešimtis Rusijos diplomatų ir skelbia, kad naujasis sankcijų paketas apims ribos galimybes Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus, o sunkvežimiams su prekėmis įvažiuoti į Bendrijos šalis. Taip pat siūloma stabdyti puslaidininkių, kompiuterių, suskystintųjų gamtinių dujų technologijų, elektros ir transporto įrangos eksportą į Rusiją. Ir atsisakyti rusiškos medienos, cheminių medžiagų bei anglies importo. Nuo invazijos pradžios už anglį Rusijai Europa jau paklojo apie 700 milijonų eurų. Kur kas mažiau nei po 9 milijardus eurų už anglis ir naftą.
„Atsakas į nežmoniškumą, kurį matėme Bučoje ir kitose vietose, į šiuos karo nusikaltimus turi būti penktasis sankcijų paketas. Europos Sąjunga turi visiškai atsisakyti iškastinio kuro priklausomybės nuo Rusijos, pradedant anglimis“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Tačiau Liuksemburge viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina Bendrijos šalis Rusiją bausti dar griežčiau ir sekti Lietuvos pavyzdžiu energetikos sektoriuje.
„Lietuva yra pirmoji šalis Europos Sąjungoje, atsisveikinusi su rusiškomis dujomis. Mes jau atsisakėme pirkti dujas iš Rusijos ir, manau, mes rodome gerą pavyzdį visoms Europos šalims, kad tai įmanoma“, – teigia G. Skaistė.
Tačiau Europos Sąjunga – net ir po genocido požymių turinčių žudynių Bučoje – dėl rusiškų dujų ir naftos embargo nesutaria. Štai, pavyzdžiui, Austrija siūlo tokių priemonių prieš Rusiją net nesvarstyti, o Berlynas trimituoja, kad rusiškų gamtinių dujų, atsižvelgiant į jų svarbą Europos ekonomikai, kol kas atsisakyti neįmanoma. Tad vargu ar Bendrija suduos V. Putinui šį smūgį, kuriam reikia visų 27 šalių pritarimo.
Tuo metu Vašingtonas Rusiją dar labiau stumtelėjo nemokumo link po to, kai sustabdė jos skolų apmokėjimus doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų amerikietiškuose bankuose. Šiose sąskaitose daugiau nei 600 milijonų Rusijos dolerių. Anksčiau galiojusios sankcijos užsienio skolos mokėjimams numatė išimtį. Dabar Rusija turi tris galimybes – skolos aptarnavimui naudoti šalies viduje turimus dolerio rezervus, metamus karui Ukrainoje tęsti, naudoti gaunamas pajamas, kurių griežtinant sankcijas mažėja, arba nustoti vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams ir skelbti nemokumą. Tai, žinoma, suduotų skaudų reputacinį smūgį V. Putinui – jis taptų bankrutuojančios valstybės vadovu.
