Netoli Pakruojo ūkininkaujantis Žydrūnas Verbauskas rodo suniokotą neseniai sudygusių kukurūzų lauką. Čia, anot ūkininko, pasidarbavo laukinės gervės – tiesiog išlesė sultingus kukurūzų daigus.
„Su pašarais kukurūzų bus sudėtinga. Ir paukščiai, ir drėgmės per didelis kiekis. Šiai minutei 15 tūkst. eurų nuostolio, kai matysim, ką užauginom rudenį, nuostoliai gali siekti 100–150 tūkst. eurų“, – kalba ūkininkas Žydrūnas Verbauskas.
Žydrūnui antrina ir ūkininkas Irmantas Morkūnas.
„Gervių buvo šimtai, bandėm baidyt, negalima šaudyti“, – sako ūkininkas Irmantas Morkūnas.
Ūkininkai nebesumoja, kaip apsaugoti likusį derlių nuo laukinių paukščių.
„Bandėme kovoti įvairiais būdais, žmogų paleisdavom po lauką, vaikščiodavo, baidydavo. Bet kiaurą parą nebaidysi, priskrenda vakare arba anksti ryte nuo 4 val. statėm dujines patrankas, visokiais būdais kariavome, bet nuostolius padarė nemažus, išlesė apie 55 ha, atsėjom plotą, bet finansinis nuostolis didžiulis“, – teigia Ž. Verbauskas.
Ūkininkai karčių žodžių negaili ir kitiems stambiems paukščiams – gulbėms, gandrams ir žąsims, kurių nemedžiojant esą tiek priviso, kad nebeįmanoma išbaidyti. Žemdirbiai skundžiasi, kad ir liūtys pakenks derliui, tad reikalauja bent už paukščių pridarytus nuostolius kompensacijų arba leidimų paukščius šaudyti:
„Gervės medžiojamos visoj Europoj, tik Lietuvoj ne. Gandras – didžiausias Lietuvos plėšrūnas, lesa viską, kiškius, varles, viską, kas gyva. Iš vienos pusės saugom, bet kitą dalį gamtos prarandame.“
„Problema su gandrais yra, jų per daug, išnyko varlės, kurios naudingos, neribojant skaičiaus laukinių gyvūnų daroma žala ne tik žemės ūkiui, bet ir gamtai“, – tvirtina I. Morkūnas.
Žąsis galima medžioti tik rudenį – nuo rugsėjo iki gruodžio vidurio. O gulbes ir gerves saugo ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir tarptautinės konvencijos. Tad nors ir sulaukia ūkininkų prašymų ateiti su šautuvais, medžiotojai pasakoja negalintys niekuo padėti.
„Medžiotojai supranta ūkininkus, kad laukiniai vandens paukščiai išlesa ir ištrypia pasėlius, tačiau medžiotojai negali įtakoti, kad žala būtų mažesnė. Gervės, gulbės nėra medžiojami gyvūnai, o laukinės žąsys medžioti galim tik rudenį“, – aiškina medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
Siūlymų pasėlius naikinančius laukinius paukščius leisti medžioti nenori girdėti nei aplinkos, nei žemės ūkio ministras. Jie žada kompensuoti ūkininkams patirtą žalą. Kada nors.
„Svarbūs laukiniai paukščiai, bet ne mažiau svarbu ir jų žala pasėliams. Kompensacijos turi būti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Seniau važiuodavau per Lietuvą, būdavo kaliausės, dabar jų nesimato. Sprendimų reikia ieškoti, o koks bus nežinau, šaudyti – kraštutinis variantas“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tačiau girdėdami tokias ministrų kalbas, ūkininkai netveria pykčiu. Paukščiai naikina pasėlius jau daugybę metų, sako Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Jonas Sviderskis, o draudikai drausti nuo jų atsisako, tad ūkininkai iki šiol nesulaukia nei žalos apskaičiavimo metodikų, nei kompensacijų.
„Siūlyti naudoti patrankas, baidyti, paukštis nori leisti, nuskris pas kitą, nesusipratimas ir pasityčiojimas. Mums pabodęs atsikalbinėjimas ir demagogija iš ministerijų ir vyriausybės“, – piktinasi žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Jonas Sviderskis.
Riboti laukinių paukščių populiacijas ragina ir valdančiųjų atstovas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, neslepiantis nepasitenkinimo dabartiniu žemės ūkio ministru.
„Varnai net sukapoja ėriukus, atsiranda nauja bėda, tampa plėšrūnais, kitus gyvūnus žaloja. Didelė problema, neapskaityta, nuostoliai neįvertinti tiksliai, nėra metodikos“, – kalba V. Pranckietis.
Kad paukščiai turėtų maisto ir mažiau kėsintųsi į ūkininkų pasėlius, Pranckietis siūlo vyriausybei tokį planą – užsėti specialius plotus saugomose teritorijose valstybinėje žemėje ir į juos dujinėmis patrankomis varyti paukščius. Aplinkos ministerija tokio sprendimo neatmeta.
