jonas sviderskis

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Lietuva priskiriama ES šalims, mažiausiai laukus tręšiančioms mėšlu. Tačiau žemės ūkio bendrovėms rašomos naujos ekonominės sankcijos už mėšlo bei srutų tvarkymo ir kitų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.

Lietuvos žemdirbiai, kuriems buvo sumažintos išmokos už 2012 metus, gina savo galimai pažeistas teises visose teisminėse institucijose - nacionaliniame teisme, ES Bendrajame Teisme bei ES Teisingumo Teisme. Lietuva oficialiai išreiškė poziciją palaikyti žemdirbių reikalavimus dėl išmokų už 2012 metus sumažinimo: Lietuva įstojo į ES Bendrajame Teisme 135 žemdirbių pradėtą bylą žemdirbių pusėje. Dėl išmokų sumažinimo 2013 metais Lietuva pati savarankiškai inicijavo bylą prieš Komisiją.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Ūkininkai raginami auginti daugiau gyvulių ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, žadama, kad žemės ūkio produkcijai atsivers naujos plačios eksporto rinkos nuo JAV iki Kinijos. Tačiau šie pažadai ir raginimai gyvulių augintojus tik erzina.  Išmokos už paaugintus galvijus paskatino dalį ūkininkų neskubėti pardavinėti nedidelių veršelių, o auginti juos iki skersti tinkamo svorio. Bet dabar gyvulių augintojai priversti pardavinėti juos pusvelčiui.

 Jau pusmetį deklaruojama parama gyvulininkystei, tačiau šis sektorius ir toliau tyliai nyksta. Pieno gamintojai ketina protesto akcija paraginti valdžią pagaliau imtis konkrečių darbų. Ūkininkai ketina mitingą surengti liepos mėnesį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiaulininkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiaulių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais. Lietuvos kiaulių augintojai skelbia aliarmą – šalyje kiaulių užauginama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiausia kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Šią savaitę kandidatų į Seimą sąrašą patvirtino ir Valstiečių liaudininkų sąjungos taryba. Jo priekyje - partijos lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Bet, pasak „Lietuvos ryto“, gana smarkiai nuskriaustas liko vienas spalvingiausių šios partijos veikėjų - skandalingai pagarsėjęs Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jis - vienas labiausiai nemėgstamų politikų.

Jau ketvirtą kartą į Seimą kandidatuojanti Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nemano, kad ši rinkimų kova bus lengva, tačiau ji nesibaimina naujai gimusių partijų konkurencijos.  „Šią kadenciją nebuvome atsipalaidavę, dirbome iš peties“, - tvirtina K. Prunskienė, tikinti, kad žmonės ir per šiuos rinkimus pasitikės jos partija.

Prieš esą per menkas supirkimo kainas protestuojantys Lietuvos ūkininkai nemokamo pieno dalybas surengs birželio 27 dieną prie Seimo. Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis lrt.lt sakė, jog sostinės savivaldybė jau priėmė sprendimą organizuojamai akcijai suteikti leidimą – ant jo beliko tik padėti vieną parašą. Tarp 11 ir 14 valandos dalį pieno ūkininkai išdalys buteliuose, o dalį išpilstys į žmonių atsineštus indus.

Niekaip nesibaigianti žemės reforma tapo viena didžiausių kliūčių ūkininkams didinti dirbamos žemės plotus. Pastaruoju metu imta svarstyti galimybė leisti jiems parduoti žemėtvarkos projektuose jau suformuotus valstybinės žemės sklypus. Deja, Vyriausybė delsia priimti palankų ūkininkams sprendimą, rašo "Valstiečių laikraštis". Iniciatyvos dar kartą aptarti skaudų žemdirbiams žemės klausimą ėmėsi Žemės ūkio rūmai, surengę pasitarimą-diskusiją.