Rimanto Žebarausko ūkyje Kėdainių pašonėje į laukus jau išriedėjo kasamoji.
Ūkininkas atvirauja: ankstyvąsias lietuviškas bulves šiemet kasa kaip niekad anksti.
„Truputį mažiau užmegzta po keru bulvių, bet jos didesnės, kasam 4–5 dienom anksčiau nei pernai. Pačios pačios, kur dengtos su plėvele, saugotos nuo šalnų, daigintos nuo naujų metų, su specialiom lempom, su specialiom dėžutėm“, – kalba R. Žebarauskas.
Ankstyvųjų bulvių pasodino apie 16 hektarų, kiek tonų prikas iš hektaro, dar nežino. Bulves kamavo gausybė šalnų – gelbėjo tik įrengta speciali laistymo sistema.
„Įdėjom labai daug darbo apsiginti nuo šalnų, vienu momentu gal 11–12 buvo, kiekvieną naktį, tai kainavo daug kuro, nes šalnos metu reikia laistyti visą plotą bulvių“, – sako R. Žebarauskas.
Derlių rūšiuojančios moterys sako, kad bulvės gražios, o skaniausios – pačios mažiausios.
„Mažytes renkam... – Kaip derlius bendrai? – Geras, neblogas, kaip ir kasmet“, – sako darbininkė Vika.
„Žinoma, kad ragavom, patys pirmi ragaujam. Skanu, su spirgučiais, grietine – skanu“, – kalba darbininkė Diana.
Anot Žebarausko, šiemet pirmąsias bulves jie patys parduos gal 10–15 procentų brangiau nei pernai. Kokius antkainius vėliau užsidės prekybininkai – nežinia.
„Kuro sąnaudos didelės, trąšos buvo labai brangiai pirktos rudenį, bet ekstremaliai nebus kaina didesnė. Tarp euro ir 1,50 euro, jei mažesnės – gal bus euras, jei didesnės – gal 1,50 euro“, – tvirtina R. Žebarauskas.
O štai pasižvalgius po turgų Kaune – ant stalų pūpso dar pernykščio derliaus lietuviškos bulvės, o šviežios – atkeliavę iš Kipro. Pardavėjai sako, žmonės perka visokias.
„Per daug tie pirkėjai nesirenka, žiūri kainą, pagal kainą, kad būtų kokybė, o ten lietuviška ar ne – tai...“, – sako pardavėja Virginija.
„Yra patriotai, ir jiems nesvarbu kaina, bet dažniausiai kaina – pagrindinis faktorius“, – teigia pardavėjas Darius.
Patys pirkėjai atvirauja: bulves renkasi pagal norimą gaminti patiekalą, cepelinams ar blynams – tik pernykštės, jei prie šaltibarščių – šiųmetės. Tautiečiai laukia lietuviškų pirmųjų bulvių, nes atvežtinių iš svetur esą skonis skiriasi:
„Jos nėra tos šviežios, kur iš močiutės daržo, ne taip lupasi, skutasi, o tradiciniams lietuviškiems patiekalams pernykštės bulves geriausia cepelinam, plokštainiam... – O lietuviškų šviežių bulvių jau laukiat? – Pas senelį kaime laukiu.“
„Dar tas senas, nežinau, taip man patinka. Į jų vidų neįlendi, svarbu, kad valgomos man, aš taip ir klausiu, žmogus klausia ar krentančios, ar ne.“
Daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nors jų vienijami ūkininkai bulvių plotus mažina nežymiai, bendra tendencija šalyje neramina.
„Bendra Lietuvos bulvių plotų mažėjimo tendencija rodo, kad ne visi ūkiai sugeba konkuruoti su augintojais, kurie turi saugyklas, galbūt ne visi nori investuoti ir nueina lengvesniu keliu. Jie pasirenka kitą ūkininkavimo kryptį, dažniausiai tai būna grūdinės kultūros“, – teigia Daržovių augintojų asociacijos vadovė Indrė Lukoševičienė.
Anksčiau skelbta, kad vienas lietuvis per metus suvalgo apie 100 kg bulvių. Tačiau dabar bulvių racione lieka vis mažiau.
„Lietuviai yra bulvių mėgėjai, bet, žinokit, vartotojai kiekvienais metais bulvių suvartoja vis mažiau“, – tikina I. Lukoševičienė.
Prekybos tinkluose šviežios lietuviškos bulvės turėtų pasirodyti birželio antrą savaitę.
Tai už identišką kainą aš žinoma, kad mieliau nusipirksiu mėsos, o ne kažkokių tai šviežių bulvių... Anų spėsiu ir žiemai užsipirkti, ir šiaip - atsivalgyti, - rudenį - po bulviakasio. Viskam - savas laikas...