Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų. Anot jo, kiekvieną pavasarį galima kartoti tą pačią frazę, kad tokios sezono pradžios dar nėra buvę. Šie metai – ne išimtis. Vyras pasakojo, kad labiausiai pasėliams pakenkė neseniai dalį Vilkaviškio rajono numerkusi liūtis bei gegužės pradžios šalnos.
„Itin stiprus lietus truko vos 15–20 minučių, tačiau jis padarė nepataisomos žalos. Pačiame jo epicentre iškrito maždaug 70 milimetrų vandens. Visi laukai plaukė. Ten buvo pasodinti 3 ha daržovių. Agroplėvelė po liūčių pasislėpė po didžiuliu dumblo sluoksniu.
Bent pusę daržovių teks atsodinti. Nukentėjo ir vasariniai javai. Kai kuriems kitiems mūsų krašto žemdirbiams nepasisekė dar labiau. Žinau, kad bent keletui kolegų teko atsėti žuvusių cukrinių runkelių, vasarinių kviečių ir kai kurių ankštinių kultūrų plotus“, – pasakojo V. Matukaitis.
Visgi, anot jo, daug didesnių nuostolių Suvalkijoje padarė pavasarinės šalnos. Žemdirbys pasakojo, kad dėl jų labiausiai nukentėjo laukuose laistydamas skystas KAS trąšas.
„Orų prognozė rodė, kad lauke naktį neturėtų šalti. Visgi išlaisčius trąšas atslinko nedidelis šaltukas. Dalis plotų tiesiog „išdegė“. Dabar atrodo, kad galbūt galėjau dar keletą dienų palaukti, tačiau lengva kalbėti, kai pasekmės aiškios.
Nepaisant visko, niekada nepuolu į paniką ir anksčiau laiko nepasiduodu euforijai. Kaip sakoma, viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Dar labai sunku prognozuoti, koks bus šių metų derlius“, – svarstė maždaug 250 ha žemės dirbantis žemdirbys.
Pavasarinės šalnos – ne pirmus metus
Didžioji dalis Gižų kaime ūkininkaujančio Andriaus Dirmeikio laukų taip pat yra toje vietoje, kurią ne taip seniai nusiaubė liūtys. Visgi vyras nuo jų labai nenukentėjo. Jis džiaugėsi, kad šiuo metu jo pasėliai atrodo labai gražiai.
„Tokių žieminių kviečių pasėlių jau seniai nebuvo. Tikiuosi, jog ir derlius bus rekordinis. Žiema mūsų krašte ūkininkams buvo gana palanki. Tiesa, pavasaris šiek tiek papokštavo. Dėl šalnos kažkiek nukentėjo rapsai.
Aišku, šiaurinėje Lietuvos dalyje situacija rapsų laukuose daug sudėtingesnė. Ten šalnos juos visiškai sunaikino. Pas mus iš hektaro žemdirbiai neteks gal tik pusės tonos planuoto derliaus“, – prognozavo maždaug 300 ha žemės dirbantis A. Dirmeikis.
Panašios nuotaikos vyrauja ir Serdokų kaime įsikūrusiame Jono Zdancevičiaus ūkyje. Jis taip pat spėjo, kad dėl šalnų Suvalkijos žemdirbiai neteks dalies rapsų derliaus, tačiau, vyro teigimu, nereikėtų pernelyg dėl to nusiminti – ūkininkai jau turėtų būti įpratę, mat pastaruosius 3–4 metus kiekvieną pavasarį šalnos įprastai parodo savo nagučius.
„Iš tikrųjų rapsai – gana gyvybingi augalai. Pamenu, kaip prieš šešerius metus gegužę gana gausiai iškritęs sniegas nulaužė dalį rapsų stiebų, nušaldė žiedus.
Tuomet atrodė, kad derliaus tikėtis jau neverta. Visgi nemaža dalis augalų atsigavo ir derlius nebuvo toks prastas, kokio laukėme“, – prisiminė apie 350 ha žemės dirbantis J. Zdancevičius.
Pūstapėdžių kaime maždaug 800 ha plotą valdančio Roko Šlivinsko ūkis taip pat šiek tiek nukentėjo nuo šalnų, tačiau jis tikisi, jog tai neturės didelės įtakos būsimam derliui. Vyras stebėjosi, kad nors šiais metais pavasaris šiek tiek vėlavo, tačiau rapsai pražydo kiek anksčiau nei įprastai.
Jis spėjo, kad jei šilumos ir drėgmės netrūks, šiais metais javapjūtė gali prasidėti netgi anksčiau nei pernai.
„Dabar drėgmės labai reikia. Kai kuriuose laukuose žemė kieta it asfaltas. Ypač drėgmės reikia runkelių plotams. Po ilgos pertraukos šiemet vėl pasisėjau maždaug 70 ha cukrinių runkelių.
Drįsčiau prognozuoti, kad jei gamtos sąlygos bus palankios, šiais metais didžiausią pelną iš visų žemdirbių turės būtent cukrinių runkelių augintojai“, – spėjo R. Šlivinskas.
Įvairūs iššūkiai
Šalnos ir liūtys nėra vienintelės problemos, su kuriomis šį pavasarį susidūrė Vilkaviškio rajono žemdirbiai. Štai Skardupių kaime ūkininkaujantis Andrius Mickevičius kiekvieną pavasarį yra priverstas iš laukų rinkti akmenis, tačiau šiemet riedulių – kaip niekada daug.
„Atrodo, ir žiema nebuvo pernelyg šalta, kad žemė į paviršių keltų akmenis, tačiau tiek akmenų, kiek buvo šiais metais, tikriausiai dar niekada nebuvau matęs. Pernai įsigijome akmenų rinktuvą. Jis šiek tiek palengvina darbus. Jei ne rinktuvas, būtų labai sunku“, – svarstė A.Mickevičius.
Jo kolega J. Zdancevičius daug sunkumų su akmenų rinkimu neturi, tačiau vyras yra priverstas kovoti su iškilusiomis melioracijos problemomis.
Po šios žiemos jam teko tvarkyti bent penkias vietas, kuriose po žiemos niekaip nenuslūgo drėgmė. J. Zdancevičiaus teigimu, tai – praėjusio lietingo rudens pasekmė. Vyras turi įsigijęs nedidelį ekskavatorių, su kurio pagalba ir remontuoja sugedusias melioracijos sistemas.
Nemažai iššūkių žemdirbiams kelia ir prasidėjęs deklaravimo sezonas. Šiais metais naujovių kaip niekada daug.
„Aš tikrai ilgai gilinausi į visus pokyčius, tačiau net ir dabar dar kyla nemažai klausimų. Apskritai, šiais metais pavėluotai atslinkusi šiluma pavėlino ir įprastus darbus. Daug jų sukrito į vieną krūvą“, – teigė V. Matukaitis.
Gailisi nepardavę
Nemažai daliai kalbintų ūkininkų šiuo metu galvą skauda dėl sandėliuose vis dar laikomų pernykščių grūdų. Įprastai žemdirbiai dalį prikultos produkcijos realizuoja pavasarį, kuomet kainos būna šiek tiek aukštesnės nei sezono metu. Visgi dabar jos bent pusantro karto mažesnės nei praėjusios vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.
„Labiausiai turbūt išlošė tie, kas pernai turėjo skolų ir buvo priversti savo užaugintą produkciją parduoti per javapjūtę. Kol kas nežinau, ką darysiu su sandėliuose likusiu derliumi. Vargu, ar kainos jau sugrįš į tas aukštumas, kurios dar visai neseniai buvo.
Blogiausia, kad nemažai ūkininkų dar rudenį visam būsimam sezonui užsipirko trąšų. Dabar jos – daugiau nei dvigubai pigesnės. Šiais metais gausis taip, kad daug investavę auginsime pigų derlių“, – nusivylimo neslėpė J.Zdancevičius.
Jam antrino ir A.Dirmeikis, kurio aruoduose taip pat vis dar stūkso ne viena dešimtis tonų pernykščių grūdų, o šalia jų stovi praėjusį rudenį nupirkti maišai trąšų.
„Labiausiai gaila, kad nusipirkau visą reikiamą kiekį trąšų. Galbūt reikėjo išskirstyti rizikas ir pirkti tik pusę planuoto kiekio, tačiau konsultantai užtikrino, kad trąšos jau nepigs, o bus nebent tik brangesnės. Labai tikiuosi, kad šių metų derlius kompensuos galimus nuostolius“, – vylėsi A. Dirmeikis.
R. Šlivinskas taip pat užlipo ant to paties grėblio ir reikiamą trąšų kiekį įsigijo dar praėjusį rudenį. Visgi vyras džiaugiasi bent tuo, kad spėjo iki pavasario sandėlyje laikytas grūdų atsargas realizuoti vos tik pradėjus kristi kainoms. Tiesa, gautos pajamos taip pat nė iš tolo neprilygsta toms, kurių būtų buvę galima tikėtis produkciją realizavus javapjūtės metu.
„Ūkininkaujant iššūkių niekada netrūksta. Kita vertus, gyvenimas be jų nebūtų toks įdomus. Manau, kad laikas viską ir visada sudėlioja į savo vietas. Kartais būna sunkiau, kartais lengviau, bet, matyt, taip ir turi būti“, – šypsojosi A. Dirmeikis.
