Opozicijos atstovai po antros nesėkmingos interpeliacijos ministrui nuleidžia rankas – nebemato jokių galimybių nuversti Navicką iki kadencijos pabaigos.
Ūkininkai žada nebent pereiti į partizaninį karą prieš žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Po nepavykusios antrosios ministro interpeliacijos žemdirbių atstovai sako esantys nusivylę.
„Priemonių, akcijų ar kažko – kol kas ne, bet jos gali kilti spontaniškai iš apačios, ne iš organizacijų, ne iš viršaus į apačią. Bet, kaip kartais būna, iš apačios, iš pačių eilinių žemdirbių“, – sako Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Taigi, pavyzdžiui, kryžius gali ir dar kartą iškilti šalia Žemės ūkio ministerijos. Pasak ūkininkų, į krizę šiemet įklimpusiems pienininkams esą valstybė taip ir nesurado paramos, nors turėjo galimybę 8 milijonus eurų skirti iš kaimo plėtros lėšų.
„Mes važiuosime į Briuselį ir rytoj susitiksime su komisaru Voicechovskiu. Ir prašysime pagalbos tiesiogiai pieno sektoriui“, – kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.
Skiriasi ministerijos ir ūkininkų požiūris į žaliąjį kursą. Ministerija esą nori, kad ūkininkai sumažintų gamybos apimtis ir tuo pat metu 20 milijonų eurų skiria pelkių įveisimui, kai triskart didesnį plotą veltui gali įpelkinti bebrai. Ūkininkai sako, kad tie pinigai galėtų nukeliauti į ūkius, o sulaukę investicijų ūkiai galėtų ir šiltnamio dujų išmetimą sumažinti – tai juk vienas iš žaliojo kurso tikslų.
„Taip ir turėtų būti. Gamyba turėtų būti efektyvinama taikant modernias šiuolaikines technologijas – precizinį ūkininkavimą ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Tos priemonės mūsų buvo tris kartu siūlytos ir atmestos“, – tvirtina E. Pranauskas.
Pirmoji ministro interpeliacija prieš beveik metus taip pat baigėsi nesėkme ir netgi Seimo pasidalijimu. Netrukus nepatenkintųjų Navicku atsirado ne tik tarp opozicijos, bet ir tarp valdančiųjų.
„Reikėtų susiprasti, kiek tu esi naudingas tai sričiai ir baigti veiklą srityje, kurios nesupranti“, – tuomet kalbėjo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, liberalas Viktoras Pranckietis.
Tačiau Navickas turi premjerės paramą.
„Aš tų visų priekaištų, kad ministras nepatinka, nes jis yra „pelkių ministras“, tikrai tų priekaištų nelaikau rimtais priekaištais“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak premjerės, reiks vertinti konkrečius ministro darbus. Tačiau apie Navicko atstatydinimą – jokios kalbos.
„Kaip tik prasidėjęs žemės ūkio sektoriuje pasėlių deklaravimas, yra daug naujovių. <...> Jeigu šis procesas bus kažkokiu būdu nesėkmingas, tai tada jau už darbo rezultatą, už tai, kad nepadarytas darbas tinkamai, turbūt aš klausimus kelti ministrui turėsiu pagrindo“, – tvirtino I. Šimonytė.
„Žinot, dabar palaukim pasėlių deklaravimo, paskui – pirmų bulvių ar antrų braškių. Čia, aš manau, yra klausimo stūmimas tolyn tikintis, kad jis išsispręs savaime. Tuo labiau, kad ne pats ministras tiesiogiai yra atsakingas už pasėlių deklaravimą, o kita institucija – Nacionalinė mokėjimų agentūra“, – kalbėjo Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
O ūkininkai jau vardija pasėlių deklaravimo problemas.
„Pačios taisyklės – 69 puslapiai su devyniais priedais. Tai jūs įsivaizduokite, kaip reikia žmogui, kuris šiuo metu sėja, planuoja kitų metų derlių, kaip jam reikia visą tą sužiūrėti tas detales?“ – sako E. Pranauskas.
„Žmonės gali braižyti laukus, žymėtis, bet negali patvirtinti deklaracijos. Tai reiškia, kad vėl turės grįžt prie to darbo pas žemės ūkio specialistus, į seniūnijas, kartoti“, – teigia I. Hofmanas.
Dabar turi praeiti šeši mėnesiai, kol parlamentarai galės vėl skelbti interpeliaciją Navickui.
„Prasidės gana intensyvus rinkiminis laikotarpis, kurio metu aš net nematau prasmės toliau judinti ministro“, – tvirtina G. Paluckas.
Seimo ir Vyriausybės kadencija baigsis 2024-ųjų rudenį.
.jpg)
