Saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vos spėja suktis – užsakymų gausybė.
„Gausą pajautėme nuo praeitų metų vasaros, kai elektros kaina buvo ženkliai padidėjusi ir visiems pasirodė, kad saulės elektrinė turi būti pas juos ant stogo“, – tikino „Unosol“ direktorius Gedeminas Skilčius.
Gyventojai taip viliasi taupyti pinigus ir už elektrą mokėti mažiau, bet į tokius saulės baterijomis nuklotus stogus su nerimu žvelgia ugniagesiai. Gesinti pleškantį namą, ant kurio stogo yra saulės elektrinė – sudėtinga. Ugniagesiams kyla didelė rizika – ne vieną yra papurčiusi elektros srovė.
„Gesinant tiesioginiu vandeniu, per žarnas, per vandenį ugniagesiui kerta tiesioginė elektros srovė“, – teigė ugniagesys iš Kauno Renaldas Kuliešius.
Pastate, ant kurio stogo įrengta saulės elektrinė, ir gaisro židinį pasiekti užtrunka ilgiau. Prireikia keisti net gesinimo taktiką, tad ugnis įsišėlsta.
„Dalis pajėgų paskirtos tam, kad surastų, kur galima atjungti elektrą, dalis gesinimui, tad pajėgos skeliamos perpus ir mažėja pačio gesinimo galia. Elektrinės būna sumontuotos skirtingais montavimo varžtais, todėl, siekiant sutaupyti laiko, renkamasi gaisro židinį pasiekti iš kitos pusės“, – pridėjo R. Kuliešius.
Ugniagesiai pasakojo, kad kartais tenka žaisti kone orientacinį žaidimą.
„Dažnai, kai yra įrengta elektrinė, nėra matoma, kur ją būtų galima greitai atjungti, vieni įsirengę skydinę garaže, kiti – tualete“, – tikino R. Kuliešius.
O kartais, sugaišus daug laiko beieškant saulės elektrinės išjungiklio, paaiškėja, jog žmonės taip pataupė, kad jo visai neįsirengė.
„Gesinant saulės jėgaines susiduriama su tuo, kad, kol saulė jas apšviečia, tol jos ir gamina elektros srovę, nėra galimybės jas išjungti“, – vieną pagrindinių problemų atskleidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
„Tam, kad užtikrinti saugumą mums reikia išjungti įtampą nuo stogo iki pačio inverterio ir tai gali padaryti tik tam tikri prietaisai. Tie, kuriems didžiausias prioritetas yra kaina, automatinių išjungiklių nesidiegia“, – sakė G. Skilčius.
Pasak profesionalų, Jungtinėse Amerikos Valstijose jau seniai negalima įrenginėti saulės elektrinių be specialių išjungiklių, kurie suveikia kilus pavojui, deja, Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, įstatyminė bazė stipriai vėluoja.
„Naujausi įtampos keitikliai mato, ar tinkle yra padidėjusi įtampa, ar saulės elektrinę reikia išjungti, ar ne. Yra skirtingų lygmenų išjungimo funkcijų. Aukščiausias lygmuo – įsidiegti optimizatorius arba išjungėjus, yra ir paprastesnių, pigesnių prietaisų, kurie gali išjungti saulės modulį“, – pasakojo G. Skilčius.
Dėl to paties noro sutaupyti gyventojai kartais saulės elektrinės įrengimą patiki nekvalifikuotiems darbininkams.
„Po kurio laiko pradeda lįsti tų meistriukų brokas, turime užklausimų jį taisyti. Įrenginėdami ir taupydami pinigus, mažindami kainą net įžeminimo neįrengia arba prijungia prie esamo, kuris neatitinka reikalavimų“, – tvirtino Saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas.
Tad specialistai stebisi tokiu atsainiu gyventojų požiūriu, juk šie rizikuoja savo gyvybe ir turtu. O su ugniagesiais ieško sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pastatų su saulės elektrinėmis gesinimą. Prašymų turi ir gyventojams.
„Patogiau būtų, jei tos saulės jėgainės būtų nutolusios nuo pastatų ir niekaip nekliudytų gelbėjimo darbams, gaisro gesinimo darbams, o atjungimas būtų prie baterijų ir į namą, kilus gaisrui, nebūtų tiekiama elektros srovė“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.
„Yra tų sprendimų, elektros įrenginius gesinti ne vandeniu, o putomis, kad nenukrėstų, gesinant apipurškti modulius juodais dažais tam, kad nebegeneruotų elektros“, – siūlė A. Karazinas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 50 tūkst. subjektų, turinčių saulės elektrines ir gaminančių elektrą.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.