saulės jėgainės

Ugniagesiai su nerimu stebi ant namų stogų įrengiamų saulės elektrinių bumą. Mat atvykę gesinti tokio pastato jie sunkiau pasiekia gaisro židinį, o kartais net nukenčia nuo elektros srovės. Mat pigesnės elektros trokštantys gyventojai kartais dar labiau pataupo ir darbus patiki nekvalifikuotiems darbininkams, ne visada pasirūpina saugumu, neįsirengia specialių prietaisų, kurie nelaimės atveju šią elektrinę išjungtų. Saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vos spėja suktis – užsakymų gausybė.

Po pernykščių elektros kainų šuolių, rodos, šiemet situacija stabilizavosi. Tačiau neilgam. Vakar, rugpjūčio 21 d., elektros kaina viršijo 200 Eur/MWh ribą. Specialistai tikina, kad kaina pakilo dėl karščių ir dėl to, kad Suomija išjungė vieną elektrinės reaktorių. Tuo metu elektros tiekėjai skaičiuoja, kad kai kurie gyventojai mėnesio pabaigoje gali sulaukti didesnių sąskaitų.

Saulės parkų įrengimas nedarant žalos gamtai Lietuvoje dar spartės, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, pernai parengti nauji aplinkosaugos reikalavimai bus privalomi planuojant, statant ir naudojant didesnes nei 100 kW saulės jėgaines, tačiau jie nebus taikomi saulės elektrinėms ant pastatų.

Energetikos ministerijai garantavus papildomą finansavimą, paramą nuosavoms saulės elektrinėms gaus 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše buvusių gyventojų.  „Siekiame, kad 2030 metais kad bent kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas, todėl teikdami valstybės paramą norime sudaryti galimybę nuosavą saulės elektrinę turėti kiekvienam, siekiančiam mažesnių sąskaitų už elektros energiją“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant tinkamiems komerciniams saulės jėginių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią (pro rata principu), jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą, projektų vystytojai tokiam siūlymui nepritaria. VERT vadovas teigia, jog reguliuotojas gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos tvarkos.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jeigu saulės elektrinių įrengimo darbų kainos Lietuvoje pradėtų smarkiai kilti ir būtų didesnės nei aplinkinėse valstybėse, dalis antrajam šių metų pusmečiui numatytos valstybės paramos būtų atidėta. Tai jis teigė sutaręs su saulės jėgainių statytojais.

Rusijos agresijos akivaizdoje Vyriausybė užsimojo iki 90 proc. elektros pasigaminti Lietuvoje. Tai reiškia vietinę gamybą padvigubinti – pristatyti daugybę saulės ir vėjo jėgainių. Tačiau verslininkai ir gyventojai skundžiasi, kad norint pasistatyti vėjo jėgainę užtrunka iki 3 metų ir daugiausia laiko užima biurokratiniai derinimai. Pas premjerę Ingridą Šimonytę susirinkę Seimo partijų atstovai sutarė šias kliūtis skubiai naikinti.

Pavienes saulės elektrines kaimo vietovėse siūloma leisti statyti kiek galingesnes nei dabar bei lengviau jas įsirengti.   Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas praėjusią savaitę apsvarstė ir Seimui teikia siūlymą 150 kilovatų (kW) – nuo 350 kW iki 500 kW – padidinti jėgainių iš atsinaujinančių energijos išteklių galios ribą. Tokio galingumo elektrinei reikia apie 50 arų žemės.

Apie saulės elektrinių įsirengimą vis dažniau susimąsto gyventojai, kurie savo namų ūkius nori ne tik aprūpinti elektra, ilgainiui sutaupyti, bet atsižvelgia ir į gamtos išteklius. Nors saulės elektrinių įrengimas nėra labai pigus, gyventojams kasmet skiriama parama, skatinanti elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. 2020 m. saulės elektrinėms numatyta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų.

Didžiausia pastatų priežiūros įmonė Lietuvoje „Mano būstas“ priežiūros paslaugas pradėjo teikti vienam didžiausių saulės jėgainių parkų Lietuvoje.  Nuo liepos 1 dienos bendrovė „Mano būstas“ prižiūri 10 saulės jėgainių objektų Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Bendra šių jėgainių galia – 5,75 MW. Didžiausias iš prižiūrimų objektų įsikūręs Kauno rajone, Gailušių kaime. Tai 9 hektarų plote įrengta 2,56 MW saulės jėgainė – didžiausia ir galingiausia Baltijos šalyse.

Verslininkams, sutinkantiems atsisakyti planų statyti saulės elektrines, valstybė žada atsilyginti. Tačiau iš tiesų jiems bus sumokėta iš bendro aruodo, kurį sunešė visi elektros vartotojai. Leidimų statyti saulės jėgaines jau išduota daugiau nei 11 tūkstančių.

Lietuvoje sparčiai plinta saulės energijos jėgainių statybos, nors dar prieš metus ši energetikos sritis mūsų šalyje buvo suvokiama labai miglotai. Verslas šiandien skuba pasinaudoti pakankamai dideliais tarifais, taikomais iš saulės išgautai energijai.

Pastaruoju metu itin didelį susidomėjimą saulės elektrinėmis sukėlė gerokai atpigusi jų įranga ir aukštos jose pagamintos elektros supirkimo kainos. Nors ne visose vietovėse yra palankios galimybės jungtis prie centrinių elektros tinklų, į saulės elektrinių statybą žvelgiama kaip į alternatyvaus investavimo galimybę.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.