Dar pirmadienį prezidento patarėjas buvo užtikrintas dėl Briuselio sprendimo, liečiančio sankcionuotų prekių gabenimą tranzitu į Kaliningradą.
„Jokių išimčių nebus sukurta“, – sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Bet ar prezidentūra nepaskubėjo, neaišku. Mat premjerė net viešai paskelbė, kad gautas Europos Komisijos dokumentas nuteikė niūriai. TV3 žiniomis, Briuselis nori kurti išimtį Maskvai, kad į Kaliningradą per ES teritoriją galėtų keliauti ir sankcionuojamos prekės. Bet oficialusis Vilnius išsiuntė paaiškinimą, kad tam nėra jokio teisinio pagrindo.
„Jokių koridorių nebus, tikrai bus griežta patikra, bet aš nenoriu užbėgti už akių sakydamas koks bus EK, ne mūsų dokumentas. EK paskelbs sąlygas ir mes susipažinsime su jomis“, – kalba Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš nenoriu suformuoti kokių nors lūkesčių, tikimasi, ar nesitikima. Konsultacijos vyksta, Komisija žiūri į situaciją, kaip ją, ar reikia, ar nereikia, kaip ji galėtų būti sprendžiama, ar negalėtų būti sprendžiama“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kaip sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, šį klausimą Briuselyje nagrinėja ne politikai ir net ne geopolitikos ekspertai.
„Nagrinėja mokesčių, muitinės, kitaip sakant, ekonomistai. Jiems šitas klausimas iš taško A reikia pervežti į tašką B, ten yra ES teritorija, tam tikros prekės ir panašiai“, – aiškina P. Auštrevičius.
Vilniaus koridoriuose sklando žinios, kad neprovokuoti Kremliaus ir sukurti išimtį dėl Kaliningrado nori šalys, kurių karių šiuo metu Lietuvoje yra daugiausia – Jungtinės Valstijos ir Vokietija. Tad jeigu Komisijos išaiškinimas bus naudingas Kremliui, ką darys Lietuva?
„Šiuo atveju Lietuva nei gali kažką pakeisti, gali tik acceptuoti tas sąlygas, kurios bus išaiškintos. Mes esame tik vienas balsas tarpe kitų balsų. Ir jeigu mano EK, kad šioje vietoje turi būti padaryta išimtis, nes tai yra ne eksportas, o vidinis šalies pervežimas, Lietuva čia nelabai ką galės padaryti“, – sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
„Ar mes galime imtis kažkokių veiksmų? Kvestionuoti pačią išvadą, kad ir kokia ji bus? — Aš tikiu, kad tikrai galima. — O kokiais būdais? Kur kelti, į EVT, rinktis iš naujo svarstyti? Kaip tai atrodytų? — Šią dieną man sunku atsakyti, bet tikrai tikiu, kad diskusijos bus tiek ir užsienio reikalų komitete, tiek ir Europos reikalų komitete“, – kalba užsienio reikalų komiteto narys Marius Matijošaitis.
„Bet jeigu tos nuolaidos bus, kas tada? — Manau, kad jų nebus. — Jūs įsitikinęs? — Tikiuosi“, – sako užsienio reikalų komiteto narys
Bet P. Auštrevičius sako, kad nuleidus galvas dabar, tokių spaudimo priemonių ateityje tik padaugės. Todėl jokiu būdu negalima pasiduoti.
„Mes turėtume traktuoti, kaip pagrindinio dokumento dalį, kurio pakeitimai daromi be mūsų pritarimo, o tai reiškia, kad keičiamas teisinis tekstas ir mums reikia kelti į politinį lygmenį. Jokiu būdu nepasiduoti“, – teigia P. Auštrevičius.
Vienas iš galimų variantų būtų ir kreipimasis į Europos sąjungos teisingumo teismą.
„Žiūrėkit, labai teorinius klausimus diskutuojam“, – sako G. Landsbergis.
Bet ar vertybinę užsienio politiką įgyvendinanti Vyriausybė būtų pasiruošusi jas iki galo ginti ir prieš Briuselį, Vašingtoną bei Berlyną?
„Kiekvienoje kovoje tu turi atsakyti sau į klausimą: ar esi vienas, ar ne? Ar tavo sąjungininkai yra tavo užnugaryje, ar ne, šiuo klausimu? Ar prieš tai pasikonsultavai su sąjungininkais? Nes supraskite, čia yra rimtas geopolitiškai klausimas, natūralu, prieš D dieną, norint jos išvengti, mes skambinsime kažkam į vakarus ir turbūt išvardinčiau tas kelias sostines, kurios nėra paslaptis niekam“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Panašu, kad Lietuva palaikymo Europos sąjungoje šiuo klausimu neturi. Nei tarp didžiųjų, nei tarp mažesnių valstybių.
„Manau, kad bendra ir ES, ir NATO pozicija yra vengti susidūrimo su Rusija, vengti papildomų konfrontacijų. Ir ką reiškia tas vengimas, ko gero, čia yra interpretacijos klausimas, bet akivaizdu, kad bandoma apriboti bet kokias sankirtos galimybes“, – sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Opozicija sako, kad apskritai valdantieji išsišoko nusprendę nepraleisti sankcionuojamų prekių, o dabar pradėjo blaškytis. O tranzito klausimą turėjo aptarti iš anksto.
„Jie EVT šitą klausimą kėlė, ar nekėlė? Jeigu nekėlė, tai reiškia važiuoja į posėdį nepasiruošę, neįvertinę rizikų, žiūrint į ateitį. Iš dalies pasakysiu, tai yra gėda“, – tikina buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
„Aš vedu paraleles su didžiausiomis mūsų dabartinės valdžios diplomatijos klaidomis, ir visur pasikartoja tas pats algoritmas. Iš pradžių mes kažko nepagalvojame, paskui mes išeiname ir pakomentuojame taip, kad atrodome labiausiai pasimetę iš visų, kurie įtraukti į krizę ir jau paskui bandome išsukti uodegą“, – kalba šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.
Tuo tarpu valdančiųjų atstovai sako, kad dėl sankcijų taikymo buvo tartasi tiek su ES Komisija, tieks su didžiosiomis valstybėmis ir jos anksčiau pritarusios, vėliau persigalvojo. Kol kas sankcijos taikomos plienui ir metalui, bet jau liepos 10-ąją įsigalios ir cementui bei alkoholiui. Dar vėliau sąrašą papildys anglis ir kietasis kuras, o metų gale ir nafta, bei jos produktai.
