Ryžtą lietuviai vyrai demonstruoja ir miestų gatvėse – sako priešą sutiktų taip pat aršiai, kaip ir ukrainiečiai. Ukrainos pastangos ginantis nuo rusų karių įkvėpė dalį lietuvių – atsirado norinčiųjų vykti į Ukrainą ir su ginklais rankose kovoti prieš rusus ir baltarusius. Bent jau taip sako Ukrainos ambasadorius: „Yra dešimtys ir šimtai. Jie ateina ir rengiasi vykti į Ukrainą.“
Anot jo, tai užsieniečių galimybė tapti istorijos dalimi.
„Turime daug paklausimų, atvyksta, daug žmonių atvyksta. Ukrainos prezidentas inicijavo tarptautinio legiono sukūrimą, kur kiekvienas gali būti dalimi didelės istorijos, žudant didžiausią mitą Europoje apie stipriausią armiją“, – teigia Ukrainos ambasadorius Petro Beshta.
Krašto apsaugos ministras anksčiau prašė, kad lietuviai nevažiuotų kariauti, o geriau ieškotų būdų, kaip padėti ukrainiečiams, būnant Lietuvoje. Tūkstančiai lietuvių tą ir daro, bet dalis nori patys būti pasiruošę sutikti priešą savo miesto gatvėse. Panašiai, kaip šie Ukrainos gyventojai: „O tavo koks vardas? — Danil. — Danil. Viskas, gulėk, kol gyvas ir nesitampyk.“
Jie, iš Ukrainos valdžios gavę ginklus, suformavę savisaugos būrius – gina savo miestų gatves nuo atėjūnų. Ir šį kartą jiems įkliuvo 19-metis rusas iš Buriatijos: „Štai šie, vaikinai. Duokite jiems „Stinger“ — sraigtasparnius nutupdys.“
Ukrainos valdžia išdalino dešimtis tūkstančių ginklų gyventojams, taip pat bent 10 milijonų šovinių. Aktyviai ukrainiečiai ruošia ir Molotovo kokteilius. Pamačius ką išdarinėja kraują liejantis Kremliaus režimas, dalis lietuvių panoro panašiai, kaip ukrainiečiai, ginti savo šalį. Prireikus ir ginklu.
„Sulaukėme milžiniško potencialo, milžiniško noro prisijungti prie Šaulių sąjungos ir konkrečiai Vilniaus rinktinėje vakar turėjome virš 1700 norinčių prisijungti“, – kalba Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės vadas Mindaugas Sakalauskas.
Daugiau nei 1700 vilniečių užsirašė per pastarąją savaitę. Aktyvūs ir kauniečiai, o pasiryžimą imti ginklą į rankas, jei užeitų priešas, rodo ir kitų miestų gyventojai:
„Visa šeima ruošiasi šitam, mes kaip visi medžiotojai, tai turim nemažą arsenalą, tėvukas šovinių prisipirko.“
„Žinoma. O kaip kitaip. Nenorėčiau, kad kažkas okupuotų mūsų šalį.“
„Imtumėt ginklą į rankas? — Imčiau, nors ir senjoras, bet… O kodėl, nu reikalas yra.“
„Manau tektų. O ką daryt?“
„Aš apie tai galvojau, kad reikėtų. Ir aš galvoju, kad imčiausi.“
„Tėvynę gint, čia yra kaip ir pareiga, nesinorėtų, kad mano namuose priešas vaikščiotų, tai taip pat ir su šalimi.“
„Prisiminkim Lietuvos istoriją, kariaudavom ir kariaudavom, ne pirmas ir ne paskutinis kartas būtų, manyčiau.“
Ryžtingos ir moterys:
„Jeigu reikės pagalbos, gal ir padėsiu, ką nors, ar su vaikais, ar su močiutėms kokioms, vienu žodžiu kažką tai.“
Šaulių sąjunga sako, kad prisidėti prie gynybos galima nebūtinai su ginklu.
„Yra įvairiausių funkcijų, ir kiekvienas atėjęs Lietuvos pilietis ras sau, pagal savo galimybes, norus, savo funkcijas. Ir nebūtinai su ginklu, nes su ginklu mes kovosime, ruošiamės kovoti pačiu kritiniu, blogiausiu atveju“, – teigia Šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus.
„Visuomenės valia priešintis, tai yra unikalus reiškinys, ir todėl mes ir Lietuvoje turime šitoje vietoje pamoką išmokti. Šaulių sąjungos stiprinimas, mūsų rezervo stiprinimas, visuomenės įtraukimas į gynybą yra be galo svarbus“, – tikina nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Politikai svarsto šauliams skirti gerokai didesnį finansavimą, iškeltas tikslas po 10-ies metų turėti bent 50 tūkstančių narių. Kai dabar tokių yra apie 6 tūkstančiai. Dar 5 tūkstančiai — jaunieji šauliai, nepilnamečiai.
„Tiktai noriu paprašyti visų besijungiančių, kad apsvarstytų savo sprendimą ir prisijungtų apsisprendę ilgalaikei narystei, apsisprendę tarnauti, eiti į mokymus“, – sako Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės vadas Mindaugas Sakalauskas.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais, prie šaulių taip pat prisijungė keli tūkstančiai – tačiau dalis jų greitai šią veiklą pamiršo. Vis tik susidomėjimas ne vien Šauliais – dalis nori stoti ir į kariuomenę.
„Jeigu vidutiniškai mes sulaukdavom per savaitę nuo metų pradžios po 30 prašymų, tai per paskutinę savaitę prašymų skaičius šoktelėjo virš 70“, – sako karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Šimtai skambinančiųjų į kariuomenę klausia ne tik kaip įstoti į savanorių pajėgas, bet ir ką daryti, jei priešas užpultų Lietuvą.
„Sulaukiam ir tokių klausimų, kur mano automatas, kur mano šalmas, ką man dabar daryti. Sulaukiame klausimų jeigu pradės bombarduoti, kur bėgti, kur slėptis, kiek reikia maisto ir visokių kitokių“, – kalba A. Balčiūnas.
Vis tik specialistai žmonių prašo nepanikuoti, o norintiems žinoti, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, apsilankyti tinklalapyje lt72.lt
