Šimonytė aiškina, kad yra teisinių niuansų, Landsbergis remiasi teisininkų aiškinimais, kad sankcijos mums negalioja, o susisiekimo ministras apskritai atsisakė visuomenei paaiškinti, kodėl ir toliau dirbsime su Lukašenkos režimu. Tiesa, toks bendradarbiavimas turi ir rizikų, kad amerikiečiai ims ir tiesiog užšaldys valstybinių įmonių sąskaitas.
Vagonai su baltarusiškomis trąšomis antradienį dar rieda geležinkeliu į Klaipėdos uostą, iš kurio išplaukia po platųjį pasaulį. Tačiau trečiadienį, 7 val. ryto mūsų laiku, įsigalioja amerikiečių įvestos sankcijos, kurios draudžia bendradarbiauti su Lukašenkos režimui tarnaujančia įmone „Belaruskalij“. Tad klausimas – ar trečiadienį baltarusiški vagonai vis dar važiuos į Klaipėdos uostą?
„Mūsų žiniomis, dar turėtų važiuoti, todėl, kad sankcijos pirmiausia galioja atsiskaitymams“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
O ar trąšos bus pakrautos Klaipėdos uoste?
Lietuva – viena garsiausių pasaulyje šauklių, kalbanti apie Lukašenkos režimo nusikaltimus ir būtinybę ne derėtis su juo, o taikyti spaudimo ir sankcijų politiką. Amerikiečiai tą ir padarė – įvedė sankcijas Lukašenkos trąšoms, iš kurių jis neblogai uždirba. „Belaruskalij“ užima apie penktadalį viso pasaulio trąšų rinkos, o produkciją gabena geležinkeliu per Lietuvą į Klaipėdos uostą, o iš ten į visą pasaulį. Ir nors Amerika davė 120 dienų visoms pasaulio įmonėms užbaigti sandorius su „Belaruskalij“, Lietuva to padaryti nesugeba iki šiol.
„Tai dabar čia yra tam tikra dvišalė sutartis tarp Lietuvos ir Baltarusijos subjektų, ir taip pat kiti ūkio subjektai, kurie šitoje atsiskaitymų ir gabenimų grandinėje dalyvauja, todėl čia yra tam tikrų teisinių niuansų, kuriuos reikia įvertinti, kadangi sankcijos yra pirminės“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nors Lietuva savarankiškai nusprendė nepirkti Astravo elektros ir draudžia šios tranzitą, per mūsų šalį, to paties padaryti su trąšomis, anot Landsbergio negalima. Neva tokį sprendimą turi priimti Europos sąjunga bendrai. Ir sako, kad teoriškai mes ir toliau galime sudaryti sandorius su Lukašenkos režimu.
„Jeigu yra įmonė registruota bet kur kitur, ne JAV, joms vadovauja, arba sandorius sudaro ne JAV pilietis, o sandoris vykdomas, kad ir eurais, jiems sankcijos netaikomos“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tai glumina pačius konservatorius.
„Buvo įvestos pačios stipriausios Amerikos sankcijos, kurių mes patys prašėme, tai yra areštuotos Lukašenkos kišenės, piniginės. Ir ką, dabar patys pasitrauksime iš to? Stosime į režimo pusę, kuris į mus šaudo migrantais, kuris puola mūsų brolius lenkus ir jau grasina geležimi Ukriainai?“, – teigia užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Landsbergis sako, kad sprendimus turi priimti pačios verslo kompanijos. Tiek geležinkeliai, tiek ir uostas yra valstybinės kompanijos, bet Susisiekimo ministras, Laisvės partijai atstovaujantis Marius Skuodis apskritai nesutiko visuomenei paaiškinti kodėl jo kuruojamos įmonės pasirenka toliau dirbti su Lukašenkos režimu. Tiesa, praėjusią savaitę Skuodis pareiškė, kad kaip ministras nori, kad prekyba ir tranzitas su Lukašenkos režimu vyktų toliau, ir būtų kuo intensyvesnis.
„Verslo įmonės turi įvertinti tiek institucijų reikalavimus dėl sankcijų, bet ir sutartinius įsipareigojimus. Negalima taip vienareikšmiškai imti ir nutraukti sutartį be jokių pasekmių“, – aiškina M. Dubauskas.
Pasaulio kompanijos vengia dirbti drauge su įmonėmis, kurios patenka į Jungtinių valstijų sankcijų sąrašus. Jei amerikiečiai mano, kad kažkas padeda sankcionuojamoms įmonėms, jie ir tokius pagalbininkus gali įtraukti į savo juoduosius sąrašus. Atskirti nuo pasaulinio prekybos ir finansų tinklo.
„Ir neduok Dieve, sulaukti situacijos, kaip su sanatorija „Belarus“, kai vieną dieną vienos valstybinės įmonės, ar kitos kokios įmonės sąskaitos bus užšaldytos. Kas bus tada? Kas bus už tai atsakingas? Aš vis dar tikiu, kad neįvardytos valstybės valstybėje, neparodys, kad jos stipresnės už pačią valstybę“, – sako Ž. Paviionis.
Nors amerikiečiai apie sankcijas pranešė rugpjūtį, dar šiandien, anot Landsbergio, buvo tariamasi su teisininkais ir aiškinamasi, ar turime nutraukti tranzitą, ar ne. Šimonytė daugiau žinių žada trečiadienį. Kai sankcijos jau galios.
„Daug šnekam, taip sakant, kietus vaikinus vaidinam, o kai reikia priimt sprendimą, kuris pasitarnautų tam kietumui įrodyti, tai kažko pritrūksta“, – teigia socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Toks naujas terminas dabar atsirado, tarp politologų, mėgėjiška užsienio politika, tai galbūt tuo galima įvardinti“, – kalba „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Lukašenkos trąšos Lietuvos geležinkeliams per metus atneša apie 60-70 milijonų eurų, sudaro 20 procentų viso krovinių srauto. Tiesa, šiemet trąšų kiekis išaugo net 78 procentais, lyginant su pernai. Tuo tarpu Klaipėdos uoste „Belaruskali“ trąšos sudaro kiek mažiau nei trečdalį visų krovinių.
