Siūlo nebeleisti gyventojams paramą skirti valstybinėms mokykloms, darželiams, sveikatos priežiūros įstaigoms, kariuomenei. Užsimoję uždrausti šioms įstaigoms skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio, kai kurie politikai ragina šiuos pinigus pervesti nevyriausybinėms, labdaros įstaigoms. Tačiau daug žmonių tokiam projektui nepritaria ir stebisi, kad užkliuvo parama įstaigoms, kurių naudą gyventojai jaučia tiesiogiai patys ir jų vaikai.
Nuo savo sumokėtų pajamų mokesčių vaikų darželiui Šiauliuose tėvai ir darbuotojai kasmet atseikėja nuo pusantro iki pustrečio tūkstančio eurų. Nors tai ir maža suma, palyginti su 750 tūkst. eurų, kuriuos per metus gauna darželis iš valstybės, savivaldybės ir tėvų kasmėnesinio finansavimo, tėvai patenkinti, kad gali dalį savo mokesčių papildomai nukreipti būtent čia:
„Žinom, kam skiriam. Skiriam, ir seneliai skiria savo procentus.“
„Tie pinigai nueina vaikų lavinimui, žaislams, visokioms priemonėms.“
„Lanko vaikai, darželis tuos 2 proc. skiria aplinkos gerinimui, žaidimų aikštelė nupirkta, paskata ir skirti. Matos, kam skiria.“
Be tėvų paramos darželis esą iki šiol neturėtų krepšinio stovo, futbolo vartų, grupėse neturėtų interaktyvių lentų.
„2600 eurų bendroj sumoj atrodo nedidelė suma, bet mums labai svarbu ir džiaugiamės, kad gauname šitą sumą iš tėvelių ir darbuotojų. Papildomi 2 tūkst. eurų atrodo nedidelė suma, bet mums reikšminga. Būtų liūdna, jei neliktų tos paramos. Mums atrodo daug, krepšinio stovas 400 eurų, futbolo vartai – pora šimtų. Tokių pinigų neturėtumėm, negalėtumėm įsigyti“, – sako darželio direktorė Danguolė Dargienė.
Tačiau toks darželio papildomas rėmimas jau kliūna naujiesiems valdantiesiems. Liberalas Andrius Bagdonas siūlo atimti iš tėvų teisę mokesčių dalį skirti savo vaikų darželiui ar mokyklai, ir vietoje to ragina remti nevyriausybines organizacijas.
„Nevyriausybinis sektorius šiuo metu yra ypatingai nukentėjęs, negauna deramo finansavimo. Būtų galimybė skirti dagiau paramos, atsisakant beveik 3 mln. eurų, kuriuos gauna pavaldžios savivaldybėms įmonės, biudžetinės įstaigos“, – pasakoja Seimo narys, liberalas Andrius Bagdonas.
„Siūlymas liberalų yra labai teisingas. Jį reikia paremti, tačiau tos įstaigos, kurios sugebėjo įtikinti gyventojus skirti dalį GPM, neturėtų patirti reikšmingų pajamų nuostolių dėl priimamo įstatymo. Reikėtų ieškoti galimybių kompensuoti joms netektas pajamas“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Valstybės ir savivaldybių išlaikomos įstaigos, jei joms pajamų mokesčio atskaitymai labai reikalingi, anot liberalo, turi reikalauti didesnio finansavimo iš savo steigėjų. Seimūnui antrina ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, labai laukiantys savo sąskaitose gyventojų mokesčių, kurie dabar nueina apie 2 tūkstančiams biudžetinių įstaigų.
„1,2 proc. turi būti visiškai savanoriška valia. Girdime, kad atėjus į mokyklą, prašoma skirti, nes visi kiti skiria. Biudžetinės įstaigos išlaikomos iš viešųjų finansų, nevyriausybinės organizacijos turi turėti daugiau galimybių. Kad žmogaus būtų pasitikėjimas jau veikiančiomis organizacijomis. Maltiečiai dirba senjorais, vaikų linija, vaikai skambina, gauna pagalbos, Maisto bankas, organizacijos skirtingos“, – kalbėjo Nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė.
Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad biudžetinės įstaigos pernai sulaukė daugiau kaip 3 milijonų eurų paramos. Dar daugiau, per 5 milijonus sulaukė viešosios įstaigos, tarp kurių daug ir valstybinių bei savivaldybių mokymo bei gydymo įstaigų.
Tačiau aiškėja, kad dar daugiau paramos gavo įvairios asociacijos. O pažvelgus į konkrečių įstaigų surinktas sumas matyti, kad biudžetinėms įstaigoms sekasi daug prasčiau nei kai kurioms nevyriausybinėms.
Lyderiauja beveik pusę milijono eurų pernai gyventojų pajamų mokesčio paramos surinkusi Mamų unija, Maltos ordinas, Tapino Laisvės televizija, nedaug atsilieka ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujamas Lenkų Sąjungos skyrius.
Beje, lenkų organizacija beveik visą paramą susirinko popieriniais prašymais. Tai, mokesčių inspekcijos pareigūnų nuomone, sudaro sąlygas paramos prašytojams kontroliuoti ir spausti gyventojus pervesti mokesčius būtent jiems.
„Negalima pluoštų, kaip senesniais laikais, kiekvienas gyventojas turi pats užpildyti prašymą, į voką įdėti ir paštu atsiųsti. Gavę įvertiname ir informuojame gyventoją, kad jis tokiam paramos gavėjui pateikė prašymą. Skatiname rinktis paprastesnį, greitesnį, saugesnį elektroninį būdą. Tikimės, kad karantinas patrinks kitokį būdą ir gausime pagrinde elektroniniu būdu“, – sako mokesčių inspekcijos atstovė Virginija Ginevičienė.
Iki nevyriausybinių organizacijų surenkamų sumų dar toli biudžetinių įstaigų lyderei Lietuvos kariuomenei, surinkusiai 60 tūkst. eurų paramos, dar kukliau atrodo po jos išsirikiavusios mokyklos, darželiai, kūdikių namai, ligoninės. Tad valdančiųjų užmojams uždrausti paramą teikti biudžetinėms įstaigoms jau atvirai nepritaria ir krašto apsaugos ministras, daug opozicijos atstovų.
„Žmonės turi turėti pasirinkimą ne tik visuomeninėms, kas svarbu, bet ir biudžetinėms. Organizacijos kaip kariuomenė biudžetinės, išlaikomos iš biudžeto, bet jei siekiame didesnio žmonių palaikymo, pasitikėjimo, kad turėtų galimybę, jei yra noras, pervedinėti mažytę sumokėtų mokesčių mažytę dalį ir Lietuvos kariuomenei“, – pasakoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Prastas argumentas manyti, jog uždraudus skirti lėšas darželiams ar mokykloms, jie automatiškai bus perskirstyti kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. Žmonės pasirenka. Nepaisant, koks finansavimo trūkumas viešųjų įstaigų, tėvai turi teisę padaryti pasirinkimą. Jo ribojimas neprotingas“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Su šitos galimybės naikinimu jie užsimojo prieš mokyklas ir darželius. Biudžeto lėšų vargiai ar atsiras tiek, kad galėtų kompensuoti pajamas, kurių vaikai nebegaus“, – kalbėjo Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė.
Atimti gyventojų mokestinę paramą iš biudžetinių įstaigų užsimoję politikai žada, kad galimai daugiau pinigų sulauksiančias nevyriausybines organizacijas spaus tapti itin skaidriomis ir viešai rodyti, kur išleidžia kiekvieną eurą. Tačiau skeptikai perspėja, kad praradę galimybę paremti savo vaikų darželį, mokyklą ar miesto ligoninę, žmonės savo mokesčių dalies gali tiesiog niekam nebeskirti ir milijonai eurų tiesiog liks biudžetuose.
