Šio ryto vaizdai sostinės Liepsnos gatvėje, Žemuosiuose Paneriuose. Sieteliu tikrintojai į dienos šviesą iškelia tai, ko tikrai neturėtų būti nuotekų šulinyje – gausybę smulkinto plastiko dalelių. Ir tai ne pabaiga. Štai – plastiko aptinkama ir greta esančiame šulinyje. Abu jie yra vienoje nuotekų sistemoje, taigi laikomi vienu taršos židiniu, o dar vienas toks židinys rastas ir kitoje vietoje – šulinyje Sandėlių gatvėje.
Ir akivaizdu, kad tai – tik ledkalnio viršūnė. Visos požeminiais vamzdžiais keliaujančios nuotekos, kurių žmonės paprasčiausiai nemato, atkeliauja štai čia – į pirminį „Vilniaus vandenų“ nuotekų kanalą. O čia šiomis dienomis, o ypač – naktimis dedasi keisti dalykai.
„Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas pasakoja, kad smulkių plastiko drožlių srautas tiesiog akyse padaugėjo savaitės pradžioje. Nuotekos čia pereina ne vieną filtrą, tačiau net ir antriniuose įrenginiuose kaupiasi plastiko dalelių košė.
„Čia būdavo tik riebalai, riebalų gaudytuvės, o dabar mes matome, kad riebaluose pilna plastmasės gabalėlių.“
„Vilniaus vandenų“ įrenginiai, pasak direktoriaus, nė nepritaikyti gaudyti tokioms dalelėms. Drožlės nei iškyla į paviršių, nei nusėda dugne, todėl tam, kad jas iškoštų, darbininkai patys konstruoja savadarbius filtrus. Nuo plastiko gausos pastarieji nuolat lūžta, tad žmonės čia priversti darbuotis visą parą, o rezultatas toks, kad plastikas iš valyklos greičiausiai vis tiek prasiskverbia į Nerį, nors į upę vanduo turėtų ištekėti visiškai išvalytas.
„Niekada nebuvo tokio kiekio, tokio didžiulio srauto, koks buvo dabar. Mes negalime užtikrinti šimtaprocentinio išvalymo. Taip, situacija yra kardinaliai pasikeitusi nuo pirmadienio, nuo antradienio, trečiadienio“, – sako „Vilniaus vandenų“ direktorius Marius Švaikauskas.
Net čia, kur vanduo jau turėtų būti švarus, iškeltuose filtruose matyti gausybė plastiko.
„Tai yra tyčinė ataka prieš Vilniaus miesto nuotekų tinklą, prieš visą gamtą ir tai sąmoningai daro kažkokios pramonės grupės, kompanijos, įmonės, nes namų sąlygom tokių atliekų niekas negalėtų pagaminti“, – pasakoja vicemeras Valdas Benkunskas.
Vicemeras neabejoja, kad atsikratyti atliekų nusprendė patikrų išsigandusios plastiko perdirbimo įmonės, kurių sostinėje yra aštuonios. Gali būti, kad atsikratyti atliekų, paleisdamos jas į paprasčiausius miesto nuotekų šulinius įmonės suskubo po „Grigeo“ skandalo. Kol neturi įrodymų, valdininkai neįvardija konkrečių įtariamųjų, tačiau žada dar daugiau patikrinimų. Šio ryto įkalčiai šuliniuose jau atsidūrė prokurorų akiratyje.
„Paimti mėginiai su antstolio pagalba fiksuoti laboratoriniams tyrimams, atiduoti prokuratūrai. Šituos visus vandalus, brudus mes išgaudysim ir jie daugiau neterš, kaip daro dabar“, – teigia V. Benkunsas.
Nebežinantys, kaip išvalyti nuotekas, „Vilniaus vandenys“ irgi reikalaus žalos atlyginimo. Teršalų mastą direktorius net vadina teroro aktu.
„Mes prisiimsime atsakomybę, kad nebuvome pasiruošę tokiems veiksmams, tokiam teroro aktui, bet viską išsiieškosime iš įmonių, kurios mums tai surengė“, – kalbėjo M. Švaikauskas.
Aplinkos ministras nusikaltusioms įmonėms žada net baudžiamąją atsakomybę.
„Stebina tas naivumas ir ciniškumas kai kuriais atvejais. Tikrai to toleruoti negalime. Vienintelė galimybė yra baudos, kad už tokius atvejus jos būtų kuo didesnės. Ir baudžiamoji atsakomybė neatmestina“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Šuliniai ir kitos nuotekų išleidimo vietos Vilniuje šiomis dienomis tikrinamos nuolat.
