Landsbergis pripažįsta, kad šio pavadinimo taivaniečiai su lietuviais net nederino, jis nėra oficialus, tad ir pakeisti galėtų nebent tik pats Taivanas.
Praėjo 3 mėnesiai po taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo, bet politinė krizė nesibaigia iki šiol. Ir daugėja pranešimų, kad Lietuva gali atsitraukti – pakeisti atstovybės pavadinimą.
Praėjusią savaitę apie tai rašė britų „Financial Times“, bet Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai melas. Vakar apie tai paskelbė tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“, tik šiek tiek kitaip. Esą Landsbergio plane, pateiktame Nausėdai, yra toks variantas.
„Ne. — O ar yra tokių ketinimų? — Ne, nėra. — Ar iš viso yra kažkokių planų dėl pavadinimo pakeitimo taivaniečių atstovybės? — Ne. Dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų“, – sako G. Landsbergis.
Taip Landsbergis kalbėjo šiandien ryte. O kertinis žodis ministro atsakymuose yra „oficialus“. Mat oficialūs sutartimi suderinti atstovybės pavadinimai yra tik lietuvių ir anglų kalbomis. Abejomis kalbomis žodžiai reiškia – Taivaniečių atstovybė. Tačiau ant lentelės Taivanas esą užrašė ir dar vieną užrašą – mandarinų kalba.
„Mandarinų kalba, pavadinimas nėra susietas, tai nėra Lietuvos sprendimas. Mes nesame niekaip sutarę dėl jo. Čia yra grynai taivaniečių rankose“, – kalba G. Landsbergis.
Paprasčiau tariant, taivaniečiai nederino su Lietuva pavadinimo kinų kalba. O ja atstovybė vadinasi, kaip Taivano, o ne taivaniečių. Anot „Reuters“ šaltinių, dabar mūsų Užsienio reikalų ministerija siūlo būtent kinų kalba pavadinimą pakeisti – į „Taivano žmonių atstovybę“. Bet anot Landsbergio, tą padaryti gali tik pats Taivanas.
„Mes galbūt galime kalbėtis su jais, kas nors gali turėti kokią nors nuomone, kas, ką neoficialiai vadina. — Ar kalbamės? — Negalėčiau atsakyti dabar“, – teigia G. Landsbergis.
Anot ekspertų – naivu tikėtis, kad Taivanas pakeistų pavadinimą.
„Ne, Taivanas tikrai nesiruošia, aš manau toks pakeitimas tikrai neįmanomas. Jei Taivanas pasiduotų spaudimui iš Lietuvos, ar Vakarų pasaulio, būtent dėl tokio pakeitimo, manau, jog tebesiplėtojantys santykiai su Lietuva, ekonominis aspektas, būtų gana stipriai paveiktas“, – komentuoja Rytų Europos studijų centro ekspertas Raigirdas Boruta.
„Nesigauna, kad su tuo mandarinų kalba pavadinimu, taivaniečiai, mums, lietuviškai, kiaulę pakišo? — Nežinau. Man taip neatrodo“, – sako G. Landsbergis.
„Ministras Landsbergis pripažįsta, kad buvo padaryta kažkokia klaida, nesužiūrėjimas, ar nesusikalbėjimas, ar net kas dar blogiau, kiniečiai Taivano, mus, atleiskit, už gatvinį žodį, išdūrė tiesiog. Tie pasiteisinimai klampina dar labiau“, – kalba buvęs Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
TV3 žinios dėl galimo pavadinimo keitimo kreipėsi į Taivano atstovybę ir Užsienio reikalų ministeriją, tačiau ji į užklausą neatsakė. Situacijos komentuoti nepanoro ir pagal Konstituciją šalies užsienio politiką formuojantis prezidentas su savo patarėjais.
„Sunku pasakyti kas čia tą kiaulę pakišo, tačiau galima teigti, kad turbūt nebuvo deramai apgalvota, jog būtent kiniškasis pavadinimas galėtų sukelti visą Kinijos pyktį“, – sako R. Boruta.
Landsbergis nekomentuoja, ar planas įkalbėti taivaniečius pakeisti kinišką pavadinimą taip, kad Kinijai jis nebadytų akių yra tas krizės sprendimo planas pateiktas Prezidentui. Jo negauna net Seimo Užsienio reikalų komitetas.
„Mes nežinome kaip iš tikrųjų yra, mes nežinome kokį deeskalacijos planą Užsienio reikalų ministras yra pateikęs prezidentui. Keista, bet panašu, kad Užsienio reikalų ministerija savo viešąją diplomatiją vykdo per ne Lietuvos, bet užsienio žiniasklaidą. Arba mes turime labai didelę informacijos nutekėjimo krizę“, – teigia Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.
„Praėjusią savaitę viename iš posėdžių, komiteto nariai pasakėme, kad mes norėtume pamatyti tą planą ir mes aptartume tą planą kartu. Šiandien irgi vyko Užsienio reikalų komiteto posėdis, tai mūsų tas pageidavimas ar prašymas, vadinkite, kaip norite, buvo dar kartą primintas Užsienio reikalų ministerijos atstovui“, – sako Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Vis tik keisti atstovybės pavadinimą taip pat ne išeitis – valdantieji mano, kad Kinijai to nepakaks.
„Aš visiškai nemanau, kad Kinijos Liaudies Respublikai priežastis buvo pavadinimas. Aš įžiūriu visiškai kitus dalykus, ilgalaikius tikslus, norą dominuoti pasaulyje, ir mūsų pasaulio dalyje taip pat“, – tikina L. L. Andrikienė.
O įtakingas Briuselio dienraštis „Politico“ šiandien skelbia, kad vokiečiai bando sumenkinti Briuselio norą ginti Lietuvą nuo Kinijos. Esą naujojo kanclerio Olafo Scholzo administracija skambinėja į Europos Komisiją ir prašo mažinti spaudimą Pekinui.
„Matom, kad politikos pragmatizmas pasaulyje dominuoja. Mes norėjom pasirodyti labiau vertybiniai, labiau vertybiški, negu ES, kaip demokratinių ir vertybinių valstybių aljansas. Deklaruodami savo maksimalų vertybiškumą, tarsi pasakė, kad jūs europiečiai esate nevertybiški“, – sako A. Valionis.
Tiesa, konservatoriai aiškina, kad kalbos, jog vokiečiai nepalaiko Lietuvos yra klaidingos.
