Jį autorius įvertino pusketvirto šimto eurų. Jėzaus paieškų ėmėsi ir policija, ir miestelėnai. Ūžia ir socialiniai tinklai – žmonės Ilgapirščius ragina grąžinti Panevėžiui Jėzų.
Prie kalėdinės prakartėlės Panevėžio miesto centre stabtelėjusi pasvalietė Aldona iškart pastebėjo, kad ėdžios tuščios – nėra kūdikėlio Jėzaus. Pasvalietė dar labiau nustebo sužinojusi, kad Jėzų kažkas nugvelbė.
„Nu visokių chuliganiukų yra. Girti buvo, pasiereliavo, norėjo pavaizduoti didvyriais. Nagus nudaužyti ir kad jie, žinok, metukus, pusę metų pasėdėtų, gal kartais susiprastų“, – sako pasvalietė Aldona.
Policija jau pradėjo paieškas. Sako atvejis išties neeilinis. Ir jau bando čiuopti kūdikėlio vagišių pėdsakus. Tikrina netoliese įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nuolat iš gyventojų gaunamą informaciją.
„Pastebėjo, kad vaikai tiek centrinėje dalyje prie „Maximos“, matė ir kitoje vietoje. – Policijai Jėzaus, ko gero, nėra tekę ieškoti? – Tikrai retas atsitikimas toks“, – kalba policijos pareigūnas Ričardas.
Kad trūksta kūdikėlio Jėzaus pastebėjo knygyno, kurio prieigose ir įrengta prakartėlė, vadovė.
„Mes tiesiog važiavom pro šalį ir širdis liepė užsukti, ir užsukom pasižiūrėti, ir nustebom. Čia buvo vakar po pietų“, – pasakoja Juozo Masiulio knygyno vadovė Ramutė Leščinskienė.
Laukiant didžiųjų švenčių, šimtamečio knygyno savininkės iniciatyva vasario 16-osios gatvėje prakartėlė įrengiama antrus metus. Bedievių ilgapirščių taikiniu tapo medinė Jėzaus skulptūrėlė. Ją tautodailininkas Romualdas Kaminskas išdrožė specialiai šiųmetei prakartėlei.
Prakartėlėje Kūdikėlis gulėjo pridengtas baltu audeklu.
„Būtent tos didžiosios figūros yra prisuktos, o jau to, mes sakom, ateina vaikai, jie nori pakilnoti, atidengti pažiūrėti, mes tam ir darėm, netvėrėm tvorele, kad tiesiog prieitų vaikai, kad susipažintų“, – aiškina R. Leščinskienė.
Žinia, kad Panevėžyje dingo Jėzus netruko apskrieti miestą:
„O, Marija, nu ką padarysi, ieškot reikia.“
„Trūksta žodžių, ką ir bepasakyt daugiau.“
„Dabar labai satanistai madoj, visi propaguoja tą satanizmą, gal ir tie susigundė.“
„Čia gal kokie vaikai ar kas padarė, suaugęs žmogus pilno proto taip nedarys.“
„Mes taip pasitarėm, nusprendėm, kad čia tiesiog yra jaunimo, galbūt ko nors pavartojusio, einančio pro šalį paimtas ir numestas, nesuvokiant nei jo esmės, nei prasmės“, – svarsto R. Leščinskienė.
Knygyno darbuotojai ir patys bandė ieškoti kūdikėlio. Vos tik socialiniuose tinkluose pasirodydavo kokia nors informacija, darbuotojai skubėdavo tikrinti gyventojų nurodytas vietas.
„Prie mokyklos apėjom visas tas pusnis, dar ten paspardėm kojom, gal sakom įkištas kaip nors į vidų, apžiūrėjom, apėjom viską, bet deja“, – kalba R. Leščinskienė.
Ūžia ir socialiniai tinklai – žmonės ilgapirščius ragina grąžinti Panevėžiui Jėzų.
„Kad tu kitam gyvenime atgimtum asilu arba karkasu eglei“, – sako panevėžietis Audrius Skačkauskas.
Nors vilties rasti kūdikėlį Jėzų miestelėnai ir knygyno bendruomenė nepraranda, su skulptūros autoriumi knygyno vadovė sutarė, kad prakartėlė per šventes be Kūdikėlio neliks ir nesuradus senojo.
„Turim tokį atsarginį variantą, kurį reikia patvarkyti, pažiūrėti ir, jeigu jau nesugrįš mūsų, tai vis tiek per Kalėdas turi gimti. – Ar tikit, kad sugrįš? – Aš tikiu, aš Kalėdų stebuklais tikiu“, – sako R. Leščinskienė.
Drožėjas medinę kūdikėlio Jėzaus skulptūrėlę įvertino pusketvirto šimto eurų.
