Projekte „Laimingas šuo“ kvalifikuoti šunų dresuotojai ir treneriai dalinsis aktualia informacija su visais šunų augintojais, mokys naudingų dresūros pratimų ir pasakos apie įvairias keturkojų auklėjime pasitaikančias problemas ir iššūkius. Naujos laidos pasirodys kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Pirmoje laidoje šunų elgsenos specialistė ir šunų viešbučio „Tails Hotel“ įkūrėja Vilma Jazukevičiūtė kalbėjo apie jaunų šuniukų socializaciją mieste ir pasidalijo trimis naudingais dresūros pratimais, kurie padės jūsų augintiniui greičiau susipažinti su aplinka ir joje esančiais dirgikliais. Ji parodė kaip šuniukus išmokyti komandų „ieškok“ ir „ateik“ ir mokė reaguoti į savo vardą.
„Gera kokybiška treniruotė turėtų trukti 10-15 minučių, nes mažiems šuniukams yra labai sunku tvarkytis su emocijomis“, – šunų augintojus įspėjo V. Jazukevičiūtė.
Pirmąją laidą „Laimingas šuo“ ir naudingus pratimus kviečiame žiūrėti reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Terminas „karantininis šuo“
Šunų dresuotojai pastebi, kad prie šeimininkų buvimo namie greitai pripranta net ir vyresni dresuoti šunys, kurie anksčiau puikiai jautėsi savo aplinkoje būdami vieni.
„Pagrindinės pasitaikančios problemos net ir su vyresniais šunimis yra nebemokėjimas pasilikti vieniems ir grįžusios netinkamos reakcijos pasivaikščiojimo metu mieste ar ten, kur yra daugiau žmonių ir triukšmo. Su vienais jau iki karantino atidirbtas net ir rimtas išsiskyrimo nerimas vėl sugrįžta ir šeimininkai turi dirbti ties senomis problemomis. O pasivaikščiojimų metu vėl reikia mokyti šunis stipriai arba apskritai nereaguoti į aplinkos dirgiklius, nusiraminti ir pakeisti jau įtemptais tapusius pasivaikščiojimus į džiaugsmą keliantį laiko praleidimą su šeimininku“, – teigė „WonderDog Šunų Akademijos“ jaunesnioji trenerė Greta Samuolytė.
Vilniuje įsikūrusios „WonderDog Šunų Akademijos“ trenerė Agnietė Dudaitė-Zavistanavičienė pasakoja, kad terminas „karantininis šuo“ pastaruoju metu gana dažnai linksniuojamas tarp trenerių, o augintinį per karantiną įsigiję žmonės susidūrė su keliomis didelėmis problemomis.
„Pirma, mums nuolat būnant namie, šunys džiaugiasi mūsų dėmesiu, tačiau mums išėjus pradeda panikuoti likę vieni – cypia, loja, kaukia, drasko duris, susižaloja patys arba iš streso pradeda šlapintis ar tuštintis.
Antra, nesutikdami kitų žmonių ir šunų, mažiau keliaudami po miestą ar kitas vietas, šuniui stipriai apribojome galimybę pažinti, pamatyti ir patirti dirgiklių įvairovę, todėl grįžus normaliam ritmui ir visiems „išlindus“ į gatves bei patiems daugiau keliaujant, pastebime, kad šuniukai patiria stresą naujose aplinkose ir taip kelia nepatogumus savo šeimininkams – loja, tampo pavadį, bijo ir stingsta pamatę jam nelabai aiškų pavidalą ar išgirdę garsą“, – teigė trenerė.
Kaip atpažinti klinikinį nerimą?
Šunims labai rūpi jų šeimininkai, todėl daugeliui yra labai sunku juos palikti vienus. Nesvarbu, ar paliekate juos dienai, ar tiesiog einate į tualetą, yra didelė tikimybė, kad jie žiūrės į jus taip, lyg atrodytų, kad išeinate visam laikui. Jų akys padidėja, jie pradeda inkšti, atrodo, kad jie mano, jog dabar jau viskas – jie amžinai bus vieni.
Karantino metu keturių mėnesių amžiaus kalytę mišrūnę iš kitų žmonių priglaudęs tv3.lt skaitytojas Andrius teigė, kad susidūrė su didelėmis problemomis, kai šunį tekdavo palikti namuose vieną.
„Prieš tai šunį du mėnesius buvo priglaudusi kita šeima, kurioje augo keli mažamečiai vaikai, tad maždaug keturi žmonės visada būdavo su juo namuose ištisą dieną, nuolat dūkdavo ir myluodavo. Vėliau susidūrę su kažkokiais sunkumais jie šuns nutarė atsisakyti. Parsivežęs šuniuką į namus kitą dieną susirgau koronavirusu, tad karantinas jam dar prasitęsė. Vėliau, kai turėjau grįžti į darbą, susidūriau su didele problema, kad šuo likęs namuose visą laiką garsiai lojo, o kai grįždavau namo, išvargęs eidavo miegoti“, – pasakojo rimtai dėl šuns sveikatos susirūpinęs vyras, kuris iškart šuniui įtarė išsiskyrimo nerimą (angl. separation anxiety).
Tik vėliau pasikonsultavęs su šunų elgsenos specialistais ir palikęs šunį jų priežūrai Andrius išgirdo naudingų patarimų, kokiais metodais keturkojui namuose sukurti jaukią aplinką ir kokius pratimus atlikti, kad išsiskyrimas su šeimininku neatrodytų toks nepakeliamas.
„Greitai paaiškėjo, kad šuniui visai ne išsiskyrimo nerimas, o tiesiog dėmesio stoka ir lojimu jis bandė išsireikalauti dėmesio. Atlikus keletą nurodytų dresuotojos pratimų šuns elgesys pradėjo pastebimai gerėti ir dabar jis namuose jaučiasi komfortabiliai. Kad ir kiek daug ieškojau informacijos internete, tai neprilygsta kvalifikuotų trenerių žinioms ir sukauptai informacijai“, – teigė tv3.lt skaitytojas, kurio augintiniui pasireiškė tik lengva išskyrimo nerimo forma.
Išsiskyrimo nerimo taip pat nereikėtų painioti su nuobodulio ar energijos pertekliaus sukeltu namų niokojimu.
Pirmąją laidą „Laimingas šuo“ kviečiame žiūrėti reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
