Ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Ieva Vilkė, plaudama indus, stengias visiškai nenaudoti plastiko. Vietoj kempinės – medinis šepetėlis, taip pat ji renkasi kietąjį indų ploviklį, kurį perka be pakuotės.
Moteris pasakoja, kad pirmąkart išgirdusi, kiek daug į gamtą patenka plastiko, pasibaisėjo.
„Nusprendžiau asmeniškai, kiek išeina, neprisidėti prie tos problemos“, – sako I. Vilkė.
Nuo tos dienos Ieva pradėjo keisti savo įpročius. Dabar pasibaigus kokiam nors produktui ji naują stengiasi įsigyti tokį, kuris nebūtų žalingas gamtai. Pavyzdžiui, vandenį ji gurkšnoja iš daugkartinės stiklinės gertuvės, kurią visada nešiojasi su savimi.
Visą vienkartinį plastiką, kiek išeina, tiek virtuvėje, tiek vonioje, ji linkusi keisti alternatyvomis.
„Pirmiausia žiūriu pakuotę, stengiuosi pirkti, jei išeina, visai be pakuotės, pavyzdžiui, kietąjį šampūną“, – sakė moteris.
Kad tokie Ievos pasirinkimai – prasmingi, patvirtina ir chemijos profesorius Albinas Žilinskas. Jo teigimu, neribodami plastiko vartojimo, mes teršiame ne tik gamtą, bet ir savo organizmą. Pasak profesoriaus, mikroplastikas į mūsų kūną patenka dviem būdais: yrant išmestiems plastikiniams daiktams mikroskopinės plastiko dalelės pasklinda vandenyje ir ore, taip patenka net į maistą, tarkim, žuvį, jūrų gėrybes. Arba per kosmetiką, kurią gaminant naudojamas plastikas, kaip antai per prausiklius, šampūnus ar dantų pastą.
„Mums užtenka pasivalyt dantis, vanduo nubėga, nuneša tas putas, mikroplastiko dalelių nesulaiko jokie filtrai, nes mikroplastikas yra iki 5 milimetrų“, – tikina prof. A. Žilinskas.
Paklaustas, ar tai pavojinga mūsų sveikatai, profesorius neskuba vertinti. Esą nėra pakankamai tyrimų, nes toks masinis plastiko vartojimas tęsiasi dar neilgai. Tačiau cheminiu požiūriu, bent jau kol kas, tarkime, baimintis gerti iš plastikinių butelių, pasak jo, nereikėtų. Mat plastiko skrandis neskaido, organizmas jį pašalina.
„Kai jis papuola mums į virškinamąjį traktą, skrandžio sultys, ta pati druskos rūgštis, kur pas mus yra skrandyje, ir fermentai jo neskaldo. Vat jeigu jį skaldytų, iš to polietilenteraftalato gautųsi etilenglikolis, kuris yra mums nuodingas, mes jį pažįstam antifryzo pavadinimu“, – sako chemikas.
Taip chemikas aiškina gėrimo iš plastikinių butelių pavojų. Tačiau kai ko, jo teigimu, iš tiesų derėtų vengti. Pavyzdžiui, jūros druskos. Joje esą yra itin mažų, organizmui galinčių pakenkti polietileninių ir plastikinių detalių. Jos įsimaišo tarp druskos, kai garinamas, džiovinamas vanduo.
Siekiant sumažinti mikroplastiko taršą, imamasi veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu.
„Visos šalys narės, taip pat ir Lietuva, iki 2021-ųjų metų vidurio turės uždrausti patiekti į rinką gaminiams, kurie yra pagaminti iš aerobiškai skaidaus plastiko, nes šiuo atveju jie sukelia mikroplastiko problemą“, – tikino aplinkos ministerijos atstovė Agnė Bajočiūtė.
Neliks visų vienkartinių plastiko indų, šiaudelių, lazdelių balionams. Taip pat pastaruoju metu daug kalbama apie aerobiškai skaidžių maišelių ribojimą. Jie ilgą laiką buvo siūlomi kaip Žemei palankesnis pasirinkimas. Tačiau pastarųjų Europos Komisijos tyrimų duomenimis, šis plastikas nėra ekologiškesnis. Seime svarstoma drausti į rinką tiekti aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius.
„Matome tyrimus, kai žmonių organizmuose randama gausybė mikroplastikų, kurių mes suvartojame kiekvieną dieną ir tai yra pasekmės būtent nuo tų plastikų, tų maišelių“, – tikino Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Europos Sąjungos duomenimis, Europoje vidutiniškai per metus į gamtą patenka nuo 70 tūkst. tonų iki 300 tūkst. tonų mikroplastiko. Kanados mokslininko Kierano Coxo iš Viktorijos universiteto tyrimų duomenimis, vidutiniškai kiekvienas žmogus per metus suvalgo ir įkvepia iki 120 tūkst. mikroplastiko dalelių.
