Kaunietis Egidijus rodo susirašinėjimą socialinėje erdvėje. Tai – dialogas tarp jo ir prekeivių apsauginėmis kaukėmis bei respiratoriais. Kadangi pats yra nukentėjęs nuo sukčių – kažkada sumokėjęs už telefoną, tačiau negavęs nei prekės, nei pinigų atgal – dabar jis sukčius medžioja ir viešina, kad neapsigautų kiti. Taigi, vyrui skelbime pirmiausia užkliuvo apsaugos priemonių kaina.
„Prieš tai sakė, kad turiu viską vietoj, kai paprašiau, kad nufotografuotų su mano vardu… Nes matėsi akivaizdžiai kaina per maža, rinkos… nes ten po eurą už FFP2 ir FFP3, už respiratorius, tai net pas kinus tokių kainų nėra. Tai, sakau, atsiųsk nuotraukas su mano vardu. Tada jau jis: „ai, aš neturiu ką veikti, siuntinėsiu. Čia siuntinėsiu tau nuotraukas. Ir užblokavo paskui“, – sako Egidijus.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos telefonai netyla. Vieni žmonės skundžiasi negavę respiratorių ar dezinfekcinių skysčių. Kiti kreipiasi identifikavę sukčius. Todėl dar galvojantys pirkti internetu vieną ar kitą prekę, pasak Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, turėtų pasitikrinti, kam atiduoda pinigus.
„Būtent atkreipti dėmesį, kad nenurodyti kontaktai, nėra registracijos jokio numerio. Taip pat atkreipti dėmesį, ypač jeigu perka dezinfekantus, tai jų didelė dalis, esanti šiuo metu rinkoje, yra taip pat neautorizuoti, o tam, kad vartotojas įsitikintų, kad perka tikrai legalų ir patikrintą produktą, tai galima pasitikrinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje, kur yra registracija, būtent šių biocidinių produktų registras“, – pasakoja direktorė Neringa Ulbaitė.
Ir ne tik apsaugos prieš koronavirusą prekės dabar turi paklausą. Sukčiai žmones vilioja ir garsių prekių ženklų daiktais. Tiesa, neva kainuojančiais labai pigiai. Tačiau užsisakius pirkėjai lieka su skyle riestainyje. Nes arba prekės visiškai ne tos atsiunčiamos, arba jų žmonės negauna visai. Tokie skundai plaukia ir į policiją.
„Viena iš grėsmių, kad pradės vaikščioti po butus, žmonės apsimetę arba paramos rinkėjais kažkokiais, arba rinks pinigus medikams, arba pareigūnams, arba bandys dezinfekuoti butus, tokių bus, bet daugiau prognozuojam, kad daugės sukčiavimų elektroninėje erdvėje“, – teigia policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Ypač atidūs turi būti tie, kas gauna įvairių reklaminių pasiūlymų. Tiek policija, tiek Nacionalinio kibernetinio saugumo centras žmones ragina būti budrius. Sukčiai ne tik prekiauja, bet iš žmonių vilioja pinigus kviesdami tapti aukotojais, siunčia kitokius melagingus laiškus.
„Sukčiai bando koronaviruso tema siuntinėti laiškus, arba įkuria fiktyvias interneto svetaines, į kurias bando įvilioti vartotojus siekiant, kad jie pervestų pinigus arba įsigytų netikras prekes“, – kalbėjo direktorius Rytis Rainys.
„Žiūrėti, iš kokių puslapių perkasi prekes internete, naudotis reikia tik patikimomis platformomis. Seniai veikiančiomis, o ne ką tik sukurtomis. Pasiskaityti informacijos apie juos viešoje erdvėje, nes dažniausiai gi būna žmonių atsiliepimai. Taip pat įsidiegti normalias antivirusines programas, kad jų visi mobilūs įrenginiai būtų apsaugoti. Neatidarinėti neaiškių nuorodų, neatsakinėti į neaiškius laiškus, jeigu nepažįsta žmogaus“, – sako R. Matonis.
O sučiupti virtualius sukčius sudėtinga. Kaip sako policija, jeigu nusikaltėliai darbuojasi Lietuvoje, tai dar įmanoma, bet jeigu užsienyje – vilčių juos rasti mažai. Tą patį patvirtina ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas.
„Matome, kad laiškai momentiniai, sukurti Gmail, Google platformose. Vartotojas jeigu pažiūrėtų, matytų atsitiktinę raidžių ir skaičių kombinaciją. Tai momentiniai atsitiktiniai sukurti ir jų atsekti… tuo labiau, kai jie šimtais ir tūkstančiais siuntinėjami. Tai labai sunku sugaudyti“, – pasakoja R. Rainys.
Pareigūnai žmones ragina būti budrius ne tik internete, bet ir realiame gyvenime – neįsileisti įtartinų asmenų į namus. Mat sukčiai persirengia ir policijos pareigūnais, ir medikais.
