Vilniaus rajone esančios Zujūnų mokyklos pradinukai į kūno kultūros pamoką lekia tiesiog paknopstomis. Mokytojai tikina – tai tikrai ne atsitiktinumas. Moksleivių judėjimui čia skiriamas ypatingas dėmesys. Aktyviu gyvenimo būdu mokytojai juos stengiasi sudominti nuo pat pirmos klasės.
„Dažnai vežiojame vaikus į varžybas, dalyvaujame Lietuvos mokyklų varžybose, ruošiame estafetėms įvairioms vaikus, stengiamės per pertraukas, turime stalo teniso stalą koridoriuje. Stengiamės taip vaikus sudominti, kad jie užsiimtų fizine, būtent ta veikla“, – sako kūno kultūros mokytoja Jolanta Jancevič.
Ši mokykla – viena iš trijų šimtų, prisijungusi prie olimpinio mėnesio programos. Spalio mėnesį vykusio projekto metu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai pedagogams ir vaikams paruošė užduotis, kuriose akcentuojama ir sveika mityba, ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Pasak Zujūnų mokyklos direktoriaus – patį didžiausią įspūdį vaikams paliko susitikimas su pasaulio čempionu.
„Susitikimas su olimpiniu dalyviu, Henriku Žūstautu, kuris buvo pas mus mokykloje. Tikrai labai džiaugiamės, kad atvažiavo. Tikrai buvo nuostabus sutikimas ir mielas pokalbis ir mankšta buvo bendra. Manau, kad čia vaikams labiausiai… Didžiausią įspūdį padarė“, – pasakoja mokyklos direktorius Marek Pščolovski.
Olimpinio mėnesio programos užduotis vykdė 16 000 pradinių klasių mokinių iš 160-ies miestų ir miestelių. Pernai pradėjęs nuo olimpinės savaitės, projektas išsiplėtė iki olimpinio mėnesio, mat sulaukė milžiniško susidomėjimo.
Kiekviena minėtame projekte dalyvaujanti mokykla iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sulaukė įvairių specialistų pranešimų sveikatingumo temomis, skirtingų užduočių visoms mėnesio dienoms, Ąžuolo mankštos bei namų darbų įtraukiant ir tėvus. Komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė tikina, kad toks projektas šalies pradinukams buvo itin reikalingas, mat jie šiuo metu – nepelnytai primiršti.
„Būtent pradinukai lieka tokie kaip ir be specializuoti fizinio lavinimo pamokų. Na, šiek tiek kaip ir nuskriausti. Tai kartu pradėjom projektą su Sveikatos ministerija, ir šiemet, kartu su abiem ministerijom t.y. Švietimo ministerija ir Sveikatos ministerija buvo olimpinis mėnuo“, – teigia olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Pasak A. Verygos, tokių projektų šalyje verkiant reikia ir daugiau. Mat nutukusių vaikų šalyje sparčiai daugėja, mokiniai vis daugiau laiko praleidžia įbedę akis į ekranus, o ir jų mityba – toli gražu ne sveikiausia. Ir, pasak ministro, kuo toliau, tuo žmonės tampa vis išmoningesni, prigalvoja būdų, kaip judėti dar mažiau.
„Tai yra civilizacijos problema. Kai mažiau reikia eiti, viskas pasidaro daug patogiau, atsiranda transportas, kad ir dabar jeigu pasižiūrėtumėt, tokia gera transporto priemonė kaip paspirtukas, ji virsta gadinimo priemone, nes į ją įdėjo bateriją ir ji niekaip su fiziniu aktyvumu jau nebesusijusi“, – kalbėjo A. Veryga.
A. Veryga tikina, kad šiuo metu situacija mokyklų valgyklose jau žymiai pagerėjusi, tačiau ministras tikisi, kad ateityje pavyks įdiegti mokiniams didesnę meilę sportui ir sveikai gyvensenai. Ministras pripažįsta – kol kas kūno kultūros pamokos įdomios toli gražu ne visose mokyklose:
„Nesugalvojama tokių veiklų, kurios pritrauktų, nes tikrai ne visoms turbūt mergaitėms yra įdomu žaisti kvadratą, jos gal mieliau eitų į aerobikos užsiėmimus, ar kažką tai tokio, kas būtų patraukliau, įdomiau, bet ne kiekvienu atveju tai yra užtikrinama.“
Jam antrina ir švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Esą kol kas trūksta ir geresnio mokytojų pasirengimo, ir didesnio sportinių erdvių prieinamumo. Deja, kaip šias problemas išspręsti, ministras kol kas dar nežino:
„Reikia galvoti kaip stadionai, aikštynai, sporto salės būtų atviresnės. Turime pakalbėti ir apie tai kaip ir šią savaitę, ir per metus porą kartų fizinio ugdymo mokytojų asociacija irgi kalba apie tai kaip kelti mokytojų kvalifikaciją. Tai be galo svarbu.“
Lietuvos tautinis komitetas panašų projektą planuoja rengti ir ateinančiais metais.