Tokias nedideles sumas Lietuvos bankas fiksavo tik 2005-aisiais. Pasak ekonomistų, dėl to kalta ir pandemija, dėl kurios dalis neteko darbų užsienyje, ir „Brexit“, ir demografiniai pokyčiai – emigrantai neretai nebeturi, kam siųsti pinigų. Specialistai mano, kad į buvusias aukštumas perlaidų sumos nebegrįš.
Panevėžietis pensininkas Petras skaito dukterų iš užsienio atsiųstą šventinį atviruką. Dvi dukros jau gerą dešimtmetį dirba Vokietijoje, viena – Anglijoje, o paskutinį kartą visi matėsi prieš pandemiją. Paklaustas apie vienišas šventes Petras graudinasi.
„Viskas gerai, kad tik būtume sveiki, vaikai, anūkėliai. Kaip nors pragyvensim, praleisim sunkmetį. Badmečio dar nėra, dejuoti negaliu, nesiskundžiu. Kabinuosi, kiek galiu, į gyvenimą“, – sako Petras.
Ilgesį kiek malšina dukterų ir anūkų nuotraukos, o išgyventi esą pakanka pensijos. Visgi, senjoras gauna ir piniginių perlaidų iš vaikų. Iš tos sumos, kai prireikia, pasiremontuoja namus, nors pastebi, kad perlaidos kiek sumenko.
„Gal kokiu šimtu-kitu ir mažiau palepina. Bet nuolat gaunu perlaidas, dejuoti negaliu. Jiems irgi ne pyragai, dirba. Ir sunkiai dirba“, – kalba Petras.
Apie tai, kad emigrantai į Lietuvą perveda vis mažiau pinigų, skelbia ir Lietuvos bankas. Itin drastiškai skaičiai ėmė kristi pernai, kai pandemija tiesiog sustabdė darbus ir privertė dalį emigrantų grįžti namo. Tuos, kurie nelegaliai dirbo Jungtinėje Karalystėje, skaudžiai paveikė ir „Brexitas“. Visgi šiemet pinigų srautai dar mažesni.
Jei užpernai išvykusieji į Lietuvą pervedė 1,1 mlrd. eurų, pernai – per 600 mln., šiemet per devynis mėnesius tautiečiai giminėms nusiuntė per 400 mln. eurų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suma krito 11 proc. Galutiniai metų skaičiai paaiškės tik pavasarį, tačiau tendencija aiški.
„Galima optimistiškiau žiūrėti, kad yra kalėdinis laikotarpis, ketvirtas ketvirtis ir šventės. Kritimas vis tiek turėtų būti apie 8-10 proc“, – teigia Lietuvos banko atstovas Mantas Vilniškis.
Rekordines sumas – milijardą – perlaidos pasiekė tuoj po finansinės krizės, prieš dešimtmetį, kai tautiečiams itin reikėjo pagalbos iš emigravusių vaikų ar kitų giminaičių. O paskutinį kartą tokios sumos, kaip dabar, buvo tik 2005-aisiais. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, pagrindinė to priežastis – pandemija, pargynusi emigrantus namo.
„Prieš pandemiją matėme didėjančius sugrįžtančių migrantų skaičius, pandemijos metu tikėtina, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių tautiečių grįžo. Tai irgi paveikė srautus“, – kalba M. Vilniškis.
„Emigrantų skaičius mažėja, žymiai daugiau žmonių grįžta, mažiau atvažiuoja“, – sako emigrantas Povilas Jurevičius.
Tiesa, dalis emigrantų sako, kad jų pagalba tėvams bendroje statistikoje neatsispindi. Pavyzdžiui, 12 metų Anglijoje gyvenantis ir sąmatininku dirbantis Povilas pinigų tėvams į Lietuvą nesiunčia, tačiau apmoka jų sąskaitas. Taip esą elgiasi ir daugiau emigrantų.
„Pervedinėjam sąskaitas, abonementus už telefoną ar kažką kita. Man žymiai patogiau nei tėvams, nes jie internetu nėra taip įgudę. Galbūt tos tendencijos ne visiškai matosi“, – tikina Povilas.
Visgi, kaip pastebi ekonomistas Algirdas Bartkus, finansinių srautų sumažėjimą lemia ir kita liūdna priežastis. „Paprasčiausiai, dėl žmogiškų dalykų, einant laikui, tėvų tiesiog nelieka. Kadangi jų nelieka, ir pinigų perlaidų yra mažiau“, – sako A. Bartkus.
O daugiau nei perpus sumenkę pinigų iš užsienio srautai nebeduoda stipresnio impulso visai ekonomikai. Dažnai emigrantai pinigus siųsdavo remontuotis namus ar pirkti būstą.
„Tos perlaidos, kurios būdavo ir netoli 4 proc., yra didelė paskata, ypač, kas susiję su būsto sektoriumi. Jis negaus dalies šitos paspirties“, – tikina A. Bartkus.
Tiesa, dabar statybinių medžiagų poreikis didesnis už pasiūlą, tad problema ne tokia ir ryški. Ekonomistai mano, kad į milijardinius laikus perlaidos nebegrįš. Patys lietuviai gyvena vis geriau, o pandemija paveikė ir kitų šalių ekonomikas.
„Geriau, kad tos perlaidos būtų išlikusios, nes gyventi iš emigracijos rentos yra taip pat gerai, kaip iš kokios dujų rentos. Tik reikėjo suvokti, kad tai yra laikinas daiktas“, – aiškina A. Bartkus.
Visgi labiausiai nukentėti dėl to gali pensininkai, kuriems vaikų perlaidos būdavo rimta paspirtis.
„Natūralu, kad pervedimų sumažėjimas jiems gali sumažinti vartojimą, asmenines pajamas. Gerovę, kasdienybę gali paveikti“, – komentuoja M. Vilniškis.
Daugiausia pinigų į Lietuvą perveda Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir Vokietijoje uždarbiaujantys tautiečiai, ši tendencija nesikeičia.
