Panevėžio respublikinėje ligoninėje pensinio amžiaus medikų yra mažiau nei dešimtadalis. Tačiau Infekcinių ligų skyriui per pandemiją vadovauja būtent užtarnauto poilsio jau galinti išeiti Violeta Dambrauskienė. Tačiau to padaryti ji negali, nes nėra kam ją pakeisti.
„Deja, turėjau atidirbti visus metus ir dirbti tikrai sunkiomis sąlygomis, nes nebėra gydytojų. Krūviai tokie, kad medikai nebeatlaiko ir išeina ieškoti lengvesnio darbo“, – sako Infekcinių ligų skyriaus vedėja Violeta Dambrauskienė.
Tad ar artimiausiu metu skyriaus vedėja gali sulaukti pamainos?
„Ir nežinau. Turime du labai gerus panevėžiečius infektologus, kurie Kaune dabar rezidentai. Būtų labai gerai, jei jie grįžtų į Panevėžį, jei jų nepavogs Kaunas“, – pasakoja V. Dambrauskienė.
O antrus metus rezidentūroje Kaune studijuojantis Karolis Kilčauskas neatmeta galimybės išvykti į regioną. Tiesa, jo specialybė – skubiosios medicinos gydytojas.
„Savo karjerą tikrai noriu daryti Lietuvoje. Ir regionas, žinoma, tikrai vienas iš realiausių pasirinkimų. Nes mano specialybė tokia, kurios labai trūksta Lietuvoje“, – teigia rezidentas Karolis Kilčauskas.
Tačiau ir jauni, ir vyresni gydytojai kalba sutartinai – Lietuvos sveikatos sistema artėja prie griūties. Pasak Medikų sąjūdžio vadovės, iš maždaug 24 tūkstančių dabar dirbančių gydytojų daugiau kaip pusė yra pensinio amžiaus. O jaunų specialistų – vos pora tūkstančių. Ir tuos pačius dažnai suvilioja geresnės algos užsienyje.
„Tą griūtį pandemijos dėka pajusime labai greitai. Nes 65 m. ir vyresnių šiuo metu turime virš 13 tūkst. dirbančių medikų. Iki 65 m. yra 11 tūkst., o iki 35 m. teturim 1870 medikų“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
„Tokia vegetacijos stadija gali užsitęsti 5, gal 6 metus atlaikytume. Toliau – nežinau kaip“, – sako Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus.
O rezidentų – tik šimtai. Būsimuosius medikus ruošia Vilnius ir Kaunas. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, abiejuose miestuose šiemet rezidentais taps ir nemokamai studijuos 320 būsimųjų gydytojų. O tai – dar ir kone pusšimčiu mažiau nei prieš porą metų. Taigi, medikų ateityje reikės daugiau, tačiau studijuoti gali netgi mažiau.
„Tos tendencijos nėra geros ir dar mažinant priėmimą į rezidentūros studijų programas, tai gresia tuo, kad mes tikrai turėsime medikų trūkumą“, – pasakoja A. Utkus.
O, pavyzdžiui, pandemijos įkarštyje taip reikalingų infektologų gretas pernai papildė… trys rezidentai. Tiesa, dekanas džiaugiasi ir tuo, nes prieš porą metų šiai specialybei buvo skirta vos viena valstybės finansuojama vieta. O gydyti jau dabar nėra kam ne tik Covid-19, bet ir kitas ligas.
„Kraujagyslių chirurgų, neurologų labai trūksta, nefrologų, ortopedų, ginekologų, endokrinologų, gastroenterologų. Specialistų trūksta jau šiandien. Užtat turim eiles“, – teigia A. Gerliakienė.
„Jų per mažai aukštosios mokyklos, kurios rengia medikus, paruošia. Čia yra pagrindinė problema. Nes didieji miestai juos išgraibsto, iki kitų regionų jie sunkiai atvažiuoja“, – kalbėjo Panevėžio respublikinės ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas.
O jei regionai ir sugeba didesnėmis algomis prisivilioti jaunų medikų iš didmiesčių, nėra garantijų, kad jie čia užsibus.
„Yra dalis šeimų, kuriose vienas medikas, vienas – ne medikas. Tada vienas turi darbą, o kur kitam dirbti?“, – sako A. Skorupskas.
Gydytojas rezidentas Karolis Kilčiauskas aiškina, kad valdžia net neskaičiuoja, kiek gydytojų Lietuvai reikės ateityje: „Apskritai nėra jokių objektyvių duomenų, kiek turėtų būti priimama, kiek turėtų baigti studentų, rezidentų. Čia yra viena opiausių problemų, kodėl mes vis sukamės šitoje temoje kiekvienais metais.“
„Esam skaičiavimuose ir analizėse, kaip visą šį reikalą padaryti geriau“, – teigia viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Sveikatos apsaugos ministrė neįžvelgia, kad išsipildytų juodasis medikų ir universitetų piešiamas scenarijus.
„Aš taip nemanau, nes sveikatos sistemą veikia Covid. Kaip matėm kitose valstybėse, sistemos kai kur „kolapsavo“. Šiuo metu Lietuva pasižymi kaip vieną iš didžiausių medikų skaičių turinčių valstybių. Ir stacionarinių lovų turinti valstybė. Tai kad per 5 metus „kolapsuotume“, aš neturiu tokių prognozių“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Kodėl rezidentų skaičius ne didėja, o mažėja – atsakymas, kaip visada, pinigai.
„Kiek man žinoma, padidėjo studijų kaina, o finansavimas – nelabai. Dėl to buvo sumažinta 45 vietom rezidentų skaičius, kurį buvom nuplanavę“, – sako D. Jankauskienė.
Kokios reformos reikia, kad medikų Lietuvoje nepritrūktų, ir ar daro kokius nors žingsnius problemai išvengti, ministerija atsakyti negali.
„Aš labiau palaikyčiau regioninę politiką, tačiau reikėtų iš esmės ištirti poreikius kiekvieno rajono atskirai, kokių paslaugų tam rajonui reikia, kokių gydytojų reikia, kad nereikėtų prirašinėti ligoninėse „mirusių sielų“, – pasakoja A. Gerliakienė.
„Tos kalbos, kad pas mus medikų per daug, kažkada kažkokie ekspertai buvo pasakę, kad pas mus medikų bus perteklius, tai akivaizdžiai matome, kad tos prognozės neišsipildo. Tai labai kviesčiau mūsų Vyriausybę pagalvoti apie tai ir prisiminti, kad sveikata yra svarbiausias turtas“, – teigia A. Utkus.
Ministerija aiškina, kad Lietuvai dar labiau nei gydytojų ateityje trūks slaugos darbuotojų. Anot skaičiavimų, po dešimtmečio Lietuvai stigs per aštuonių šimtų gydytojų ir net 4000 slaugytojų.
