• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje dezinfekcinis skystis liejasi laisvai. Kol profesionalai specialiais skysčiais valo visame mieste dažniausiai liečiamus paviršius, paprasti žmonės neretai juo piktnaudžiauja, naudoja jį ne pagal paskirtį, geria, juo apipiltus daiktus bando kaitinti orkaitėse, mikrobangų krosnelėse. Kokius pavojus sukelia tokia saviveikla ir kiek ji veiksminga?

Lietuvoje dezinfekcinis skystis liejasi laisvai. Kol profesionalai specialiais skysčiais valo visame mieste dažniausiai liečiamus paviršius, paprasti žmonės neretai juo piktnaudžiauja, naudoja jį ne pagal paskirtį, geria, juo apipiltus daiktus bando kaitinti orkaitėse, mikrobangų krosnelėse. Kokius pavojus sukelia tokia saviveikla ir kiek ji veiksminga?

REKLAMA

Apsauginėmis priemonėmis, kaukėmis, kostiumais, respiratoriais bei kita reikalinga įranga ginkluoti darbuotojai sostinės gyventojų jau nestebina. Reguliariai dezinfekuojamos ne tik gatvės ar uždaros patalpos, bet ir autobusai bei troleibusai. Kai žmonės išlaipinami, visi vidaus paviršiai valomi šluostėmis, dezinfekuojami skysčiu, kurio dideli kiekiai neatsargiai naudojant yra pavojingi.

„Dezinfekcinio skysčio purškiame pakankamai dideliais kiekiais uždaroje patalpoje, tai reikia atkreipti dėmesį, kad susidaro degūs garai, alkoholis, kai garuoja jo garai, gali būti degūs ir sprogūs. Šitai žinodami, mes stengiamės gerai išvėdinti patalpas, vengiam patalpų dezinfekcijos tamsiuoju paros metu, nes lempos gali sukelti trumpą jungimą. Tada pasekmės būtų išties liūdnos“, – sako „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Profesionalai žino, kaip saugiai naudoti visas dezinfekcines medžiagas, ko negalima pasakyti apie dalį Lietuvos gyventojų.

REKLAMA

Gydytojai toksikologai kasdien sulaukia skambučių, kai žmonės skundžiasi nukentėję nuo vienos ar kitos dezinfekcinės priemonės.

„Pagrindinė bėda ta, kad žmonės perpila tuos į mineralinio buteliukus. Tai yra dažniausia, dėl ko jie skambina. Kai jie supila į tą mineralinio butelį, tai žmonės galvoja, kad ten mineralinis, ypač kažkokiose darbovietėse, kur padėta, ir tikrai yra ne vienas skambutis, kai sumaišė ir išgėrė gurkšnį“, – pasakoja gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius.

REKLAMA
REKLAMA

„Bando žmonės virusą nosyje dezinfekuoti kalio permanganatu arba vandelinio peroksidu, ir, aišku, tai yra pavojinga. Lygiai taip pat, kaip pavojinga ne pagal paskirtį naudoti dezinfekcinį skystį“, – teigia gydytoja toksikologė Gabija Laubner.

Dezinfekcinių priemonių ir kitų ne pagal paskirtį naudojamų medžiagų padaroma žalą organizmui lemia chemikalo rūšis, koncentracija, apsinuodijimo aplinkybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes matom ir tokių atvejų, kad piktnaudžiauja tais dezinfekciniais skysčiais ir juos paprastuoju būdu jį geria. Jeigu kalbėtumėm apie kalio permanganato, vandenilio peroksido panaudojimą ir netyčinį išgėrimą, į nosį įsipylimą, tai nuo paprasto kvėpavimo takų ir burnos, ryklės, skrandžio dirginimo iki tikrai labai rimtų cheminių nedegimų“, – kalbėjo G. Laubner.

REKLAMA

„Ėdrūs cheminiai junginiai tiesiog gali nudeginti virškinamąjį traktą, burnos gleivinę, tai turės savų komplikacijų“, – sako L. Zdanavičius.

Dezinfekcinis skystis taip pat gali sukelti gaisrą. Žmonės dažnai nesuvokia, ne ant palangės laikomas butelis gali tapti gaisro priežastimi.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų, namuose negalima laikyti daugiau negu 5 litrų šio skysčio. Jis turi būti padėtas vaikams nepasiekiamose atokiose vietos, toli nuo tiesioginių saulės spindulių ar kitų šilumos šaltinių.

REKLAMA

„Šie skysčiai yra labai degūs, pavojus yra pagrindinis tas, kad jie patys yra degūs ir gali sudaryti sprogius garus, todėl ypatingai atkreipiame dėmesį, reikėtų labai atsargiai elgtis šalia tokių skysčių su atvira liepsna. Negalima naudoti atviros liepsnos, rūkyti“, – teigia departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Skysčiu dezinfekuotų daiktų negalima bandyti dar kartą dezinfekuoti orkaitėse ar mikrobangų krosnelėse. Mat gyventojai dažnai apsaugos priemones – pirštines, akinius, kaukes, respiratorius – bando dezinfekuoti karščiu namų sąlygomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės dezinfekuoja įvairiausius asmeninius daiktus, pinigus, bankines korteles, degiais skysčiais, po to galbūt bando dėti į orkaites, kaitinti. Atkreipiame dėmesį, kad degus skystis gali labai greitai užsidegti“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.

Ekspertai skirtingai vertina žmones, kurie kaitina savo daiktus. Tačiau visi specialistai pripažįsta, kad išsamių tyrimų, kaip COVID-19 virusas nyksta virtuvės orkaitėje, nėra.

REKLAMA

„Mokslinių žinių apie koronavirusą dar nėra daug sukaupta, kad kažkas būtų atlikęs gerus sterilizacijos tyrimus su būtent šiuo virusu. Nėra daug tokių duomenų“, – sako mokslininkas Dainius Martuzevičius.

„Mokslu grįstų įrodymų nėra ir negali būti. Šis veiksmas mums gali suteikti tik apgaulingą saugumo jausmą. Apsaugos priemonės skiriasi dviem dalykais, tai yra filtraciniu efektyvumu, kiek jos filtruoja, ir prigludimu prie veido, tai filtracinis efektyvumas priemonių, kurios skirtos vienkartiniam naudojimui, jas kaitinant, kepinant, troškinant, efektyvumas tikrai sumažės, o susirinkę mikroorganizmai gali būti nesunaikinti“, – pasakoja visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.

REKLAMA

Tačiau mokslininkai nesėdi vietoje, dirba ir tikrina visus dezinfekavimo būdus. Profesionalių respiratorių, kurie apsaugo nuo virusų, kaitinimas orkaitėje gali pažeisti gaminį. Tačiau paprastos kaukės, kuria saugome aplinkinius nuo savęs, dezinfekcija orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje gali būti prasminga.

„Pusė valandos 60 arba 70 laipsnių temperatūroje ir turėtų žūti šitas virusas. Kiti protokolai sako, kad turėtų būti didelė santykinė drėgmė orkaitėje, jeigu Jūs dar įstatytumėt puodą su verdančiu vandeniu, tai padidintumėme tikimybę. Kiti sako, kad galėtų būti įkaitinama virš verdančio vandens garų, tas turėtų grubiai per penkias minutes virusą suardyti“, – teigia D. Martuzevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai nerekomenduoja valyti kaukių ar respiratorių alkoholiu.

„Šios medžiagos nuima statinį krūvį nuo kaukės, tokiu būdu susilpnina jau ir taip nestiprų filtravimo efektyvumą. Su alkoholio purškimu daryti nerekomenduočiau“, – kalbėjo D. Martuzevičius.

Anot mokslininkų, lyginimas taip pat gali dezinfekuoti, tačiau aukštos temperatūros neužtenka. Kartą braukę lygintuvų pro kaukę, virusų nesunaikinsite, reikia lyginti kiek įmanoma ilgiau, aukščiausia temperatūra, trumpiausiai 5 minutes.

REKLAMA

Dezinfekcijai tinka ir ultravioletinių spindulių lempos, tačiau jomis reikia mokėti naudotis. Reikia nustatyti tinkamą bangos dažnį, intensyvumą ir suprasti, kad virusų, kurie slepiasi kaukės vidiniame sluoksnyje bangos nepasieks. Dėl sudėtingo naudojimo mokslininkai nepataria namuose griebtis ultravioletinių spindulių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų