Į uždarą posėdį vienas po kito renkasi Seimo nariai, iškviestas ir Energetikos ministras. Jų tikslas išsiaiškinti, kaip Lietuva pasiruošusi Rusijos agresijai. Tik ne karinei, o energetinei. Kas būtų būtų, jei Kremlius nuspręstų užsukti dujas arba, pavyzdžiui, nutrūktų elektros tiekimas, kaip tai 2015 metais pajuto 700 tūkstančių ukrainiečių.
Jeigu Lietuvoje staiga, vieną dieną, sutrinka elektros tiekimas, jos nebelieka, mes jos neturime. Reikia laukti, kol pradės veikti tradicinės elektrinės. Bet valstybei elektros gali prisireikti gerokai greičiau. Ką daryti, vienas iš atsakymų yra baterijos. Jų Lietuvoje turėtų atsirasti 200 iki metų galo, ir tai reiškia, kad jeigu elektros tiekimas Lietuvoje sutriktų, jos staiga pradėtų tiekti elektrą, žinoma, trumpą laiką, kol pradės veikti tradicinės elektrinės.
„Konkrečiai ši baterija mūsų testų metu parodė nuo komandos padavimo iki pilno generavimo, 1 megavato galia, per 157 milisekundes, tai reiškia tikrai akimirksnis, kada tokia sistema gali pilna galia patiekti energiją į tinklą“, – teigia „Litgrid“ Inovacijų skyriaus vadovas Audrius Baranauskas.
Kitaip tariant, Lietuvos gyventojai, arba kritinė infrastruktūra nepajaus jokio elektros tiekimo sutrikimo.
„Baterija gali būti aktyvuota tiek nuotoliniu būdu, tiek pati autonomiškai reaguoti į sistemos veikimo parametrus ir generuoti galią tada, kada to labiausiai reikia sistemai“, – sako A. Baranauskas.
Tradicinė elektrinė, kuri įsijungtų pirmiausia – Kruonio hidroakumuliacinė. Pagal planą, ji energiją turi pradėti gaminti per 15 minučių, realybėje tai trunka vos kelias minutes.
Pagal planus, Kruonis elektrą gamintų bent keliolika valandų – o tiek laiko pakaktų užkurti Elektrėnų komplekso blokus. Vis tik pirmoji reagavimo grandis, elektros baterijos dar nepastatytos, jos turėtų pradėti veikti nuo kitų metų. O grėsmės yra jau dabar.
„Galima kalbėti, kad vyksta ne tik karinė eskalacija, bet vyksta ir energetinis šantažas“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ramina – Lietuva pasiruošusi.
„Yra labai aiškūs planai, ką darysime esant ekstraordinariai situacijai Lietuvoje. Turime pasirengę atsargas tiek dujų, tiek kuro – dyzelino, benzino“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tačiau klausimų dėl elektros tiekimo užtikrinimo vis dar lieka.
„Jeigu kažkokie neramumai būtų fiksuojami mūsų regione, tikėtina, kad ir Lietuva turėtų didelių problemų. — Kokios tos didelės problemos? — Tai yra vadinamas blackoutas. — Kam galėtų būti išjungta, kas? — Pagrinde stambiesiems vartotojams. — Įmonėms? — Tikėtina taip“, – kalba energetikos komisijos narys Arvydas Nekrošius.
O kad elektros tiekimas gali trūkinėti, Lietuvos bankas neseniai perspėjo šalyje veikiančius bankus. Nurodė jiems pasiruošti tokioms situacijoms. Anot centrinio banko, Rusijai puolant Ukrainą, regione gali būti tokio pobūdžio incidentų. Bet „Litgrid“ vadovas ramina – Baltijos šalys nėra visiškai priklausomos nuo Maskvos.
„Kadangi mes dabar esame viename žiede su Rusija ir Baltarusija, tame tarpe ir Kaliningradui padedam, tiekiam į ten elektrą, tai atsijungus tom linijom, mes automatiškai 3 šalys padarome naują žiedą. Ir tame žiede susidėlioję funkcijas, atsakomybes, darbus, kad gamina elektrą, kas laikosi, kaip rezervas“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Be to, Baltijos šalys turi jungtis su lenkais, švedais, suomiais.
„Ir mes turime laiko iki 25 metų galo pasiruošti, įsidiegti visas absoliučiai sistemas ir tada ramiai, be jokių trikdžių įsijungti į kontinentinės Europos tinklą“, – teigia R. Masiulis.
Be dujų taip pat neliksime.
„Mes šitoje vietoje atrodome labai gerai, geriau negu ES vidurkis, SGD, kuris dažnai būdavo kritikuojamas, šiandien mums garantas, kad negalime būti palikti be dujų“, – kalba L. Kasčiūnas.
Dabar fiksuojamas Kaliningrado aprūpinimas suskystintomis dujomis, tai leidžia daryti prielaidą, kad Rusija Europą gali apskritai palikti be dujų.
„Matėsi seniai tas paveikslas, Rusija kariauja kartu hibridinį karą, nepaisant visos karinės eskalacijos, kovoja energetinį karą prieš Europą, tai yra aišku“, – tikina energetikos komisijos narys Paulius Saudargas.
Energetinį karą prieš Europą lydi ir dar vienas – kibernetinis. Lietuvos kibernetinio saugumo centras yra padidinęs pavojaus lygio vertinimą. Nors rimtų išpuolių prieš Lietuvą pastaruoju metu nebuvo, bet jie aktyviai vyksta kitose šalyse.