Pensininkai viliasi jau netrukus apkabinti anūkus, pamatyti pasiligojusius tėvus ar net išskristi pas vaikus į užsienį. O tuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse, užuot suskiepijus vyriausiuosius gyventojus, vakcinos padalijamos įmonių darbuotojams. Pagyvenusių žmonių asociacija prašo valdžios mažesniuose miesteliuose kurti mobilias komandas ir pensininkus vakcinuoti netgi namuose.
Prie vakcinavimo centrų vėl rikiuojasi gyventojai – aktyviausi senjorai, kurie skuba gauti „Pfizer“ vakciną.
Septyniasdešimties metų Irena susigraudinusi pasakoja, kad karantinas psichologiškai paveikė visus artimuosius. Pati moteris susijaudina pagalvojusi, kad daugiau nei metus nematė savo devyniasdešimtmečių tėvų ir viliasi, kad po antrojo skiepo galės juos aplankyti.
„Į Druskininkus, abudu gyvena tenais. Eina jiems 97 ir 92 metai. Dar antro skiepo reikia laukti“, – sako senjorė Irena.
Išgyvenimus pasakoja ir kiti senjorai:
„Tas skiepas tiktai sulengvina, bet jisai neapsaugo, tai saugotis vis tiek reikės.“
„Niekur neini, žinot, kaip vis tiek labai neramu yra.“
„Žadu pas dukrą važiuoti į Londoną, bet kai turėsiu pasą, tada bus galima į lėktuvą sėsti.“
Vyriausybė skelbia, kad per ketvirtadienį Lietuvoje paskiepytas rekordinis gyventojų skaičius – daugiau kaip 24 tūkstančiai žmonių. Tačiau savivaldybių tempai skiriasi kaip diena ir naktis. Vilniuje per vakar dieną vakcinuota daugiau kaip trys tūkstančiai senjorų, o Šalčininkuose iš viso paskiepyti tik – 36 žmonės iš visų amžiaus grupių.
Senjorų skiepijimo tempais nepatenkintas prezidentas Gitanas Nausėda dar šįryt kalbėjosi su pagyvenusių žmonių asociacija ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip spartinti vakcinaciją.
„Paskiepytų vyresnių žmonių, kuriems yra virš 80 metų yra, deja, tiktai 40 procentų. Ir šitas rodiklis per pastarąsias savaites nelabai kyla. Šiuo požiūriu mes beveik kaip du kartus atsiliekame nuo tokių šalių, kaip Airija, Malta, Švedija, Danija, Suomija“, – pasakoja Prezidentas Gitanas Nausėda.
Problemų, kodėl taip vangiai vyksta senjorų vakcinacija apstu – vienus atbaidė iš pradžių siūlyta ir gandais apipinta „AstraZeneca“ vakcina, kiti bijo skiepytis, mat turi lėtinių ligų, trečius – vangiai vakcinuoja pačios savivaldybės.
Su TV3 Žiniomis susisiekęs vyriškis papasakoja, kad Kėdainiuose jo tėvai net kelis kartus pas gydytoją teiravosi, kada gaus skiepą nuo koronaviruso, juo labiau, kad jiems tinka bet kokia vakcina. Senjorų paprašyta kantriai laukti. Tiesa, pasak vyriškio, per tą laiką savivaldybė „AstraZeneca“ vakcina pradėjo skiepyti įmonių darbuotojus.
„Kėdainių vandenų paskiepijo 100 žmonių „AstraZeneca“, girdėjau, kad „Krekenavos agrofimą“ skiepija, o ten yra ir Ukrainos darbininkų. O visa kaltė yra daktarės, kuri tingi skambinti senjorams ir siūlyti. Jai lengviau yra pasakyti, kad niekas nenori ir atsisako. Nors mano tėvai prašė tris keturis kartus, kad tinka visa vakcina“, – teigia Virgis.
Kėdainių rajono meras tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos įvesta nauja tvarka dėl įmonių vakcinacijos sukėlė chaosą ir savivaldybėse – esą vakcinacijos centrų darbuotojai nebesupranta, kam turi būti teikiamas prioritetas, o ir patys senjorai nenoriai skiepijasi „AstraZeneca“ vakcina, todėl ji atitenka įmonėms.
„Šitu konkrečiu atveju, to žmogaus tėvai jau yra suvakcinuoti, bet jie nebuvo prieš „AstraZeneca“. Jau tiek yra painiavos su tomis prioritetinėmis grupėmis, kai čia girdi, kad įmonės turi vakcinuotis virš 500, tada jau virš 100, tai man skambina įmonės, čia nieks nebesusigaudo, kaip čia turi vykti“, – kalbėjo Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis.
O pensininkai ir toliau nerimauja. Pagyvenusių žmonių asociacija pripažįsta, kad dalis senjorų atsisako vakcinos, mat jiems ji kelia baimę. Žmonės nuogąstauja ir dėl turimų ligų, ir dėl galimo šalutinio vakcinos poveikio – ypač ,,AstraZeneca“. Nors, anot gydytojų, būtent ši vakcina labiausiai tinka vyresniems žmonėms.
„Šitą reikalą sugadino spauda ar ministerija, kada pasakė, kad sustabdo vakciną ir neskiepys pagyvenusių žmonių. Tada senjorai, kaimynai pradėjo kalbėti, kad eksperimentuoja ant mūsų ir nori išžudyti“, – sako pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
Asociacijai antrina ir Lietuvos „Carito" generalinė sekretorė. Pasak jos, skiepytis senjorai baiminasi dėl nepageidaujamų reakcijų po vakcinos, mat daugelis jų yra vieniši ir pablogėjus sveikatai gali neišsikviesti pagalbos.
„Jie bijo, kas nutiks, jei naktį pakils temperatūra. Jie yra vieniši, nesugebės surinkti telefono numerio. Tokie žmonės nori skiepytis, bet bijo, nes yra vieniši“, – pasakoja Lietuvos ,„Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Siekiant spartinti senjorų vakcinaciją, pagyvenusių žmonių organizacija siūlo kurti mobilias komandas, kad šios vyktų į namus ir skiepytų vyriausiuosius senjorus. Tokios pačios komandos esą galėtų senjorus vežti ir į vakcinavimo centrus. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad šiuo metu namuose yra skiepijami patys sunkiausi pacientai.
„Čia labiau išlieka logistinis klausimas, kiek mes turime sistemoje pajėgumų, kad galėtume nuvykti paskiepyti gyventojus namuose. Nes vienoje įstaigoje žmonės gali paskiepyti daugiau nei namuose“, – teigia vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
„Pasirengimas masinei vakcinacijai ir sudarymas galimybę teikti nemokamą gyventojams, bet apmokant savivaldybei pavėžėjimo paslaugą, būtų svarbus dalykas“, – kalbėjo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Iki šiol geriausiai senjorus vakcinuoja mažosios šalies savivaldybės – Birštonas, Neringa. O prasčiausiai kol kas sekasi Šalčininkams – čia vyriausiųjų paskiepyta vos 10 procentų, panašus skaičius ir Visagino savivaldybėje.
