Nepasiturintis marijampolietis Edmundas buto socialiniame bendrabutyje laukė ištisą dešimtmetį. Nors vyrui tenka gyventi vos 10 kvadratinių metrų ploto kambarėlyje, o tualetas yra bendras visam aukštui koridoriaus gale, Edmundas visgi džiaugiasi, kad savivaldybė suteikė nors tokią pastogę.
Mat ištisą dešimtmetį iš valdininkų sulaukdavo tik neigiamų atsakymų į prašymus suteikti socialinį būstą: „Kas kalėjime gyvena, didesnes patalpas turi vienas.“
Marijampolės savivaldybės klerkai aiškina nespėjantys patenkinti vis naujų socialinio būsto prašymų. Šiuo metu eilėje laukia net 300 žmonių, o savivaldybė už 240 tūkst. eurų ieško pirkti vos 13 būstų.
„Nėra paprasta nupirkti socialinį būstą. Yra turto vertintojai. Jie įvertina norimo pirkti būsto vertę, mes galime tik 10 proc. paklaidoje derėtis su savininkais būstą perkant. Savininkai mano, jog būstas yra daug vertingesnis. Dėl to negalime nupirkti“, – sako Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Vilniaus savivaldybė giriasi, kad nepasiturintiems gyventojams gali pasiūlyti butus ne tik senuose nušiurusiuose pastatuose. Esą Pilaitėje namas yra naujos statybos. Būtent jame vienas butas yra socialinis ir jau laukia naujų šeimininkų.
Socialinį butą šiame name savivaldybė numatė išnuomoti vienišai mamai su vaiku. Valdininkai nepagailėjo pakloti 78 tūkst. eurų už 52 kvadratinių metrų 2 kambarių butą. Už šio savivaldybės buto nuomą nepasiturinčiai motinai teks kas mėnesį mokėti po 50 eurų ir dar susimokėti komunalinius mokesčius. Beje, už šalia esantį panašų butą tik be apdailos kaimynai sako sumokėję 14 tūkst. eurų mažiau.
„Ieškome įvairiausių dydžių būsto. Dažniausiai tai ekonominės klasės butai 1-2, kartais 3 kambarių visuose Vilniaus rajonuose, kur ekonominė klasė yra“, – teigia Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
O visoje šalyje šiuo metu net 10 tūkst. nepasiturinčių senjorų, neįgaliųjų ir vienišų motinų tebelaukia socialinio būsto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į šuns dienas deda savivaldybes, kurios net 13 mln. eurų laiko sąskaitose ir neskuba nupirkti ar išnuomoti būsto laukiantiems nepasiturintiems žmonėms.
„Savivaldybė gali metų metus turėti rezervines lėšas, kurios greičiausiai naudojamos apyvartiniams poreikiams, čia mes galime tik interpretuoti, kada ir kam pinigai bus išnaudoti“, – pasakoja L. Kukuraitis.
Tačiau savivaldybės kaltę verčia atgal vyriausybei, esą ji nustatė pernelyg sudėtingą ir 2-3 mėnesius trunkančią procedūrą socialiniam būstui pirkti. Tad būsto pardavėjai su savivaldybėmis esą tiesiog vengia turėti reikalų.
„Reglamentuota vyriausybės nutarime, kad prieš pradedant pirkimą pradžia yra patvirtinama miesto taryboje. Tad prasideda neskelbiamos arba skelbiamos derybos. Vykdomas turto vertinimas. Pardavėjas dar nežino, už kokią sumą mes galėsime nusipirkti ir jis galės praduoti. Kol visa procedūra apsisuka ir galutinis pirkimo faktas vėl grįžta į miesto tarybą tvirtinti, praeina 2-3 mėnesiai“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Problema, kad 10 tūkst. žmonių jau dabar laukia socialinio būsto. Jiems reikia gyvenimo čia ir dabar, o ne laukti 3-5 metus, kada savivaldybė sugalvos lėšas panaudoti šiems tikslams“, – sako L. Kukuraitis.
Kas iš tiesų dedasi savivaldybių klerkų kabinetuose ir kur jie naudoja socialiniam būstui skirtus pinigus jau nusprendė aiškintis ir Valstybės kontrolė.
„Kokiomis lėšomis disponuoja savivaldybės, kiek turi lėšų sukaupusios fonde, koks yra poreikis, kiek gyventojų laukia socialinio būsto. Socialinis būstas ne visada pasiekia tuos, kam jis labiausiai reikalingas“, – teigia Valstybės kontrolės atstovė Jūra Ivonaitytė.
Šiuo metu Lietuvoje socialiniuose būstuose gyvena 11 tūkst. žmonių. Tiek pat žmonių tokio būsto tebelaukia. Na o ilgiausia socialinio būsto laukiančių eilė būtent Vilniuje, kur ir daugiausia milijonų eurų yra nepanaudoti.
