Lietuvos bankas neseniai išnagrinėjo tarp SEB banko ir jo klientų kilusį ginčą, kuomet būsto kredito palūkanos išaugo beveik ketvirtadaliu, nes kredito sutartyje jos nebuvo griežtai apibrėžtos.
Kaip matyti iš oficialių ginčo dokumentų, 2008 m. spalio 21 d. sutuoktiniai sudarė būsto kredito sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad fiksuotosios palūkanos periodiškai perskaičiuojamos kas 5 metus, tačiau nebuvo aptarta nei konkretus palūkanų dydis, nei kaip jos nustatomos. Tai reiškia, kad artėjant palūkanų galiojimo pabaigai, bankas pasiūlo naują palūkanų normą, o klientai nusprendžia, ar šis pasiūlymas jiems yra priimtinas.
Pasibaigus kredito sutartyje nustatytam fiksuotųjų palūkanų normos terminui, 2013 m. spalio 21 d. bankas su klientais susitarė nustatyti 3,45 proc. dydžio palūkanas ateinančiam 5 metų laikotarpiui.
2018 m. rugsėjo mėnesį bankas pranešė, kad baigia galioti nustatyta palūkanų norma ir nurodė, jog nuo spalio 21 d. bus nustatytas 4,29 proc. palūkanų normos dydis.
Ginčo dokumentuose nėra nurodyta, keik pinigų sutuoktiniai pasiskolino iš banko. Tačiau jei tai būtų, pvz., 100 tūkst. eurų, šiuo atveju palūkanų padidinimas 0,84 proc. punkto reikštų, kad jie per kitus 5 metus bankui turėtų sumokėti net 4200 eurų daugiau nei mokėjo iki tol (kiekvieną mėnesį tai būtų 70 papildomų eurų).
Nenuostabu, kad pora su tokiu palūkanų padidinimu nesutiko, todėl tarp šalių kilo ginčas.
Kreditą gavę sutuoktiniai įrodinėjo, kad bankas nepagrįstai pagal kredito sutartį tik savo sprendimu nustatė 4,29 proc. palūkanų normos dydį kredito sutartyje numatytam laikotarpiui. Tuo metu SEB bankas argumentavo, kad tokias palūkanas nustatė atsižvelgęs į oficialiai skelbiamą palūkanų statistiką.
Spręsdamas ginčą Lietuvos bankas pabrėžė, kad bendru susitarimu galima nustatyti konkrečią palūkanų normą, kuri bus taikoma tiek nuo sutarties sudarymo dienos, tiek ir nuo tam tikros datos ar tam tikru laikotarpiu. Susitarime turi būti nurodyti visi kriterijai, kurie lemia palūkanų dydį.
Tačiau jeigu šalys, kaip šiuo atveju, nesusitaria dėl palūkanų normos dydžio, reikėtų vadovautis Civilinio kodekso (CK) nuostatomis. CK nustatyta, kad nesutarus dėl palūkanų normos dydžio, turi būti taikoma vidutinė palūkanų norma, kuri galiojo sudarant naują susitarimą. Taigi, klientams nesutikus su banko pasiūlymu, jiems turėjo būti nustatytos palūkanos buvusios tą mėnesį, kai baigėsi 5 metų ankstesnių palūkanų galiojimo terminas.
Išnagrinėjęs šį ginčą, Lietuvos bankas rekomendavo SEB bankui taikyti 3,76 proc. palūkanų normą naujam terminui, kuris prasideda 2018 m. spalio 21 d.
Jei tartume, kad klientai buvo pasiskolinę 100 tūkst. eurų, tai nesutikdami su banko siūlytomis 4,29 proc. palūkanomis šiuo atveju sutaupė 2650 eurus (apie 42 eurus kas mėnesį), nes po ginčo nagrinėjimo jos sumažėjo 0,53 proc. punkto.
Šiuo atveju banko klientams palūkanų dydis mažesnis, nei bankas buvo nustatęs rugsėjo mėnesį klientams siųstame pasiūlyme. Visgi svarbu pabrėžti, kad kitu atveju banko klientams nesutikus su pasiūlymu ir palūkanas nustatant įstatymų numatyta tvarka, jos gali būti ir didesnės nei nurodytos banko teikiame pasiūlyme.
Banke keitėsi kredito palūkanų nustatymas
Lietuvos banko sprendimas ir situacija SEB bankui yra žinoma, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bankas negali komentuoti konkrečių, su klientais susijusių atvejų.
Visgi SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jos atstovaujamas bankas nesudaro būsto kredito sutarčių, pagal kurias palūkanos yra nustatomos periodiškai kas 5 ar 10 metų.
„Kalbant apie anksčiau sudarytas būsto kredito sutartis, pagal kurias palūkanos tebėra nustatomos periodiškai, bankas vadovaujasi Lietuvos banko skelbiama statistine naujų būsto paskolų vidutine palūkanų norma, kurios fiksavimo laikotarpis ilgesnis nei 1 metai“, – aiškino J. Bazekevičiūtė.
Komunikacijos projektų vadovė paaiškino, kad jei nuo pranešimo, kuriame skelbiama apie besibaigiančią galioti nustatytą palūkanų normą, klientui išsiuntimo dienos Lietuvos banko skelbiama naujausia palūkanų norma sumažėtų ir palūkanų keitimo dieną ji būtų mažesnė, nei buvo klientui nurodyta pranešime, bankas pritaikytų naujausią skelbiamą palūkanų normą. O jei palūkanų keitimo dieną naujausia skelbiama palūkanų norma būtų didesnė, nei buvo pranešimo klientui išsiuntimo dieną, bankas taikytų pranešime nurodytą, t. y. mažesnę palūkanų normą.
Norint išvengti ginčų svarbu domėtis pačiam
Tokie ginčai tarp banko ir kliento dėl būsto kreditavimo sutarties nėra labai dažni. Lietuvos banko finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis juriskonsultas Laurynas Lipskis teigia, kad šiais metais nesutarimų, kylančių tarp vartotojų ir bankų dėl būsto kreditavimo sutarties, skaičius viso labo yra apie 20 išnagrinėtų ginčų. Apskritai Lietuvos banke per 2019 metų III ketvirčius iš viso buvo išnagrinėta 400 ginčų.
Lietuvos banko kredito ir mokėjimų paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė pabrėžia, kad vartotojas, norėdamas išvengti tokių atvejų, turėtų pats domėtis siūlomomis kredito sąlygomis, ir perskaityti kredito sutarties projektą, kurį paprašius neatlygintinai privalo pateikti kredito davėjas.
„Kilus klausimams, kredito davėjas privalo pateikti paaiškinimus vartotojui dėl kredito sutarties sąlygų ir kredito sutarties sudarymo bei vykdymo. Pakankamas vartotojo dėmesys kredito sutarties sąlygoms iki kredito sutarties sudarymo gali sumažinti ginčus, jei tokių būtų sudarius sutartį“, – teigia J. Tarasevičienė.
Didžiausias vartotojo dėmesys sudarant sutartį turėtų būti skiriamas kredito sutartyje nustatytoms kredito gavėjo pareigoms, kurias privalės vykdyti vartotojas periodiškai arba kitais kredito sutartyje nustatytais terminais. J. Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad kredito sutarties sąlygos, susijusios su palūkanų normos dydžio nustatymu, pirkimo-pardavimo sutartimi, nekilnojamojo turto hipoteka, nėra detaliai reguliuojamos teisės aktais, todėl įprastai yra kredito sutarties šalių derybų ir susitarimo klausimas.
„Jei vartotojai mano, kad bankas netinkamai vykdė kredito sutartyje įtvirtintas nuostatas ir dėl to patyrė nuostolių, jie gali kreiptis į Lietuvos banką dėl neteisminio ginčo nagrinėjimo“, – sako L. Lipskis.
Svarbu yra tai, kad prieš kreipdamiesi dėl ginčo nagrinėjimo į Lietuvos banką, vartotojai raštu turi kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydami ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyvis, gavęs kreipimąsi, vartotojui turi atsakyti per 15 darbo dienų. Jei gautas atsakymas vartotojų netenkina arba jo nėra, vartotojai turi teisę kreiptis į Lietuvos banką raštu ar užpildžius elektroninę prašymo formą, kurią galima rasi Lietuvos banko internetiniame puslapyje.
