Privačioje pelno siekiančioje sostinės mokykloje pats mokymosi įkarštis. Pradinukai anglų kalba su mokytoju laisvai aptarinėja gamtos reiškinius, atsakinėja į klausimus. Gretimoje klasėje susikaupę vaikai atlieka matematikos užduotis. Mokslas šioje mokykloje per mėnesį vienam vaikui kainuoja 500 eurų. Jei Vyriausybė nuspręstų privačių mokyklų nebefinansuoti, tiksliau tariant, neleistų vaikui, einančiam į privačią mokyklą, kartu atsinešti ir valstybės skirtą krepšelį, mokyklos vadovės teigimu, mėnesio mokslai už vaiką čia, ko gero, padidėtų 100 eurų. O toks brangimas esą tikrai atsijotų dalį mokinių.
„Aš traktuoju kaip keršto, nekentimo, ir nepagarbos tėvams mokestį. Mes mokame mokesčius visi ir tai yra vaiko mokestis. Ir tą vaiko mokestį ruošiasi atimti iš tų, kurie šiandien renkasi privačias mokyklas“, – sako „Taškius“ vadovė Lina Jankauskaitė.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, iš viso šalyje yra 76 privačios mokyklos. Iš jų 13 turi konkrečiai privačios – pelno siekiančios – statusą ir jas lanko per 1300 mokinių. Būtent šioms privačioms pelną siekiančioms ugdymo įstaigoms ministerija ir siūlo nutraukti finansavimą iš biudžeto“, – pasakoja ministras Algirdas Monkevičius.
Pinigų galinčių netekti įstaigų vadovai siūlymą vadina priešrinkimine akcija ir politinių sąskaitų suvedimu.
„Vyksta tikrai negražus žaidimas, įtraukiant švietimo įstaigas, tai yra socialdemokratų karas su konservatoriais. Tada kliūna nevalstybinės mokyklos, čia jose matoma labai daug pinigų“, – teigia „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.
Šioje privačioje „Saulės“ gimnazijoje mėnesio mokestis siekia 300 eurų. Anot gimnazijos vadovės, mokinių mokymosi rezultatai puikūs, o ir gera mokymosi atmosfera vaikams esą užtikrinta.
Kai kurie parlamentarai sako, kad privačios mokyklos ir taip uždirba, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti valstybinėms mokykloms.
„Privatus sektorius tikrai neturi būti remiamas viešosiomis lėšomis, juolab, kad keletą metų mes labai intensyviai kalbame apie tai, kad tų viešųjų asignavimų yra per mažai, lyginant su tuo, kiek mes jų galėtume turėti“, – teigia Seimo narė Rasa Budbergytė.
Privačių mokyklų vadovai aiškina, kad sunku suprasti, kaip kiekvienam moksleiviui priklausantis moksleivio krepšelis gali būti atimtas, ir sako, kad tokiu būdu pinigų sutaupoma nebus, esą bus kasama dar didesnė praraja.
„Atskirtis tik didėja, tie, kas gali mokėti, jie mokės ir daugiau. O tie, kurie iš paskutiniųjų leidžia, o leidžia vaikus nebūtinai kad išlepę, kartais niekur negali kitur leisti, pasirinkimo nebūna, būna labai skaudžių ir įvairių situacijų“, – sako I. Baranauskienė.
Ministras sako, kad parlamente diskusijos apie privačių mokyklų finansavimo nutraukimą vyksta jau seniai. Tačiau šiuo metu kalbos jau virsta veiksmais – tariamasi su teisininkais ir ruošiamasi kreiptis į patį Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinimo, ar siūloma tvarka būtų teisėta. Ministras skaičiuoja, kiek nutraukus šioms įstaigoms finansavimą, būtų sutaupyta lėšų.
„Jų krepšelis yra per 1680 eurų, per 1300 vaikų. Na, tai ta suma 2,2 mln. per metus“, – teigia A. Monkevičius.
Tiesa, iš anksto kaip ir aišku, kam būtų skirti šie sutaupyti pinigai: „Jos bus nukreiptos mokytojų atlyginimams.“
Kol ministras planuoja, kiek ir kam nukirptas lėšas atiduoti, privačių pelno siekiančių ugdymo įstaigų vadovai neslepia – apeiti ministerijos siūlomą tvarką ir išsaugoti pinigus iš valstybės kišenę būtų lengva, reikėtų tik pasikeisti statusą.
„Ar yra sunku pakeisti uždarosios akcinės bendrovės statusą į viešosios įstaigos statusą? Tai manau darys visos mokyklos. Ir tas tikslas gauti 22 milijonus, valstybinių mokyklų mokytojų atlyginimams kelti, jis nebus pasiektas“, – mano L. Jankauskaitė.
„Lietuvoje yra tiesiog kuriama elitinė sistema valstybės sąskaita. Kitose šalyse irgi taip yra, kad štai jei privačios mokyklos, tai tėvai moka, bet tėvai nefinansuoja ir tada jau gali mokyklos pasirinkti mokinius, bet Lietuvoje nesilaiko tų dviejų sąlygų ir tai reiškia, kad valstybė moka du kartus. Valstybė sumoka, ir plius iš tėvų mokama, o tada galima daryti pelną. Niekur pasaulyje iš vidurinio mokslo pelnų nėra daroma“, – pasakoja ekonomistas Romas Lazutka.
Tiesa, kiti specialistai pastebi, kad daugiau išlaidų ekonominiu požiūriu valstybė patiria su vaikais, einančiais į valstybines mokyklas. Mat tokiu atveju vaiko mokslą finansuoja ir centrinė valdžia, iš savo kišenės prisideda ir savivaldybės. Tad esą vien dėl plikų skaičių tokios reformos imtis nevalia.
„Jeigu tie vaikai, kurie dabar eina į privačias mokyklas, eis į valstybines, tai reikės daugiau pinigų negu tie pinigai, kurie yra dabar skiriami, nes tą dalį dabar sumoka vaikų tėvai. Tai čia yra tokio klaidingo argumentavimo ir man kol kas yra nelabai aišku, kokie yra tikslai, greta to klaidingo argumentavimo, kad bus sutaupoma“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.
Jei įstatymo pakeitimo projektas bus priimtas greitai, finansavo tvarka privačioms mokykloms galimai bus pakeista jau kitais mokslo metais.
