1983-ųjų pabaigoje pradėjusi veikti Ignalinos atominė elektrinė buvo viena galingiausių pasaulyje, dviejų jos reaktorių galingumas buvo 3 tūkstančiai megavatų. Ir nors elektrinė gamino apie 70 procentų Lietuvai reikalingos elektros energijos, paskutinę 2009-ųjų dieną jos darbas buvo sustabdytas. Tą Lietuva įsipareigojo padaryti stodama į Europos sąjungą.
Praėjo keliolika metų ir dabartinė elektros krizė dalį lietuvių vėl privertė galvoti – ar reikia Lietuvai atominės elektrinės? Energetikos ministras D. Kreivys aiškina, kad tai mūsų ateitis.
„Ateina į rinką moduliniai nedideli reaktoriai 3+ kartos, kurie tas pats, tik sumažintas, taip pat šiuo metu jau bandomi 4 kartos druskos tirpalu aušinami reaktoriai, mažo radioaktyvumo uraną naudojantys ir t.t.“, – kalba D. Kreivys.
Tiesa, naujausi, 4-os kartos reaktoriai šiuo metu dar tik kuriami ir tobulinami, rinkoje jie, anot ministro, pasirodys tik apie 2035-uosius metus. Energetikos ekspertai sako, kad jie iš tiesų galėtų būti gera išeitis Lietuvai.
„Daugeliu požiūrių, tai yra paprasčiau, jie daug pigesni, daug greičiau pastatomi, pagaminami ir kaip teigia gamintojai, nekelia gamtosauginių problemų, visos atliekos lieka viduje“, – teigia energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Principas paprastas – sąlyginai nedidelis, kelių dešimčių metrų aukščio reaktorius gali būti ir iki kelių šimtų megavatų galingumo. Bet turint tokių reaktorių ne vieną, galima jų bendrą galią padidinti. Nors kainos neaiškios, bet anot ekspertų, toks reaktorius galbūt kainuotų iki milijardo eurų.
„Veikia tuo pačiu principu, taip pat skaidomi branduoliai, dėl to gamina elektra, bet esminis skirtumas, kad jie yra moduliniai. Įsivaizduokit, kad tai didelė dėžė, konteineris“, – aiškina V. Jankauskas.
Kad Lietuvai reikia galvoti apie tokias, mažesnes atomines elektrines, yra sakęs ir Gitanas Nausėda. Energetikos ekspertai sako, kad atominės yra optimaliausias variantas.
„Tai yra gera alternatyva vykdant visus klimato kaitos įsipareigojimus. Aš, kaip fizikas, nematau alternatyvos šitam elektros gamybos būdui. — O vėjas, saulė? — Jisai puikiai tinkami ir mes jį vystome labai daug. Įmanoma pastatyti ir daugiau, eksportuoti galėtume, bet tik tuomet, kai vėjas pūstu, ir saulė šviestų“, – kalba buvęs Visagino atominės elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus.
Anot Vaitkaus, Lietuva galėtų svarstyti ir didesnio, tradicinio reaktoriaus statybas. Prieš dešimtmetį Lietuva jau norėjo statyti Visagino atominę elektrinę. Ji planuota, kaip regioninis objektas, elektra galintis aprūpinti ir Baltijos šalis ir iš dalies Lenkiją. Bet tuomet kilo daug ginčų visuomenėje, buvo rengiami protestai, kad atominės nereikia, nuspręsta rengti referendumą.
„Aš žiūriu ir asmeniškai labai su apmaudu ir valstybės akimis, dėl to, kad mes nuėjome labai populistiniu keliu“, – sako R. Vaitkus.
Referendumo reikalavo ir parašus rinko kelios politinės grupės, tarp jų ir „valstiečiai“ su lyderiu Ramūnu Karbauskiu priešakyje. Daugiau nei 60 procentų balsavusiųjų pasisakė prieš naują elektrinę.
„Dabar turbūt mato savo atliktą darbą, kas tikrai neįvyko be išorinės pagalbos, mano manymu, kaip ir visas projektas buvo slopinamas su melagienomis ir tokiu spaudimu, kurio mes tuo metu nelabai suvokėme, iš kur jis ateina“, – teigia R. Vaitkus.
Tai iš dalies lėmė ir tai, kad Baltarusioje iškilo Astravo atominė elektrinė, Lietuva ir vakarai ją laiko nesaugia. Ši energetinė krizė privertė ir kitas šalis atsigręžti į atominę energetiką. Štai vokiečiai jau ne pirmus metus uždarinėja savo branduolinius reaktorius, o paskutiniai likę 3 savo darbą turėtų sustabdyti šių metų pabaigoje. Bet prieš keletą dienų Vokietijos kancleris užsiminė, kad pratęsti jų veikimą gal ir būtų logiška. Bet jokių sprendimų kol kas dar nepriėmė. Lietuvoje taip pat pasigirsta klausimų, ar dar įmanoma prikelti Ignalinos elektrinę, bet svajones apie tai derėtų jau pamiršti – reaktoriai praktiškai išardyti, o ir saugiam uždarymui jau išleista daugiau nei milijardas Europos sąjungos lėšų.
