Saulėtą praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną Užugirio dvare Ukmergės rajone prezidentas Gitanas Nausėda atidengė Antano Smetonos paminklą. Švenčiant pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento, Vasario 16-osios akto signataro 145-sias gimimo metines dabartinis šalies vadovas kalbėjo apie politiko svarbą valstybės istorijoje ir pabrėžė, kad jo atminimas turi būti tinkamai įamžintas ir sostinėje.
Ir skulptūra Vilniuje išdygs šalia Gedimino prospekto ir Vinco Kudirkos aikštės. Vyriausybė planuoja, kad paminklas Antanui Smetonai atsiras 2021 metais.
Šiai idėjai ministrų kabinetas pritarė vienbalsiai. Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio vieta, kur bus pastatytas paminklas, pasirinkta neatsitiktinai. Gedimino prospekte 13 numeriu pažymėtame name Antanas Smetona darbavosi 1918 metais, ten posėdžiavo Lietuvos taryba. Netrukus menininkams bus paskelbtas konkursas, kurio sąlygos nebus itin griežtos. Tačiau ši erdvė nėra labai didelė, tad skulptoriams patariama atsisakyti didžiulių monumentų, taip pat vengti abstrakcijų.
„Mes paieškotumėme pinigų, gal 30 tūkstančių, gal iki 30 tūkstančių eurų. Žiūrėsime kiek tai galutinai kainuos. Tuomet turint idėją antras etapas – rangos konkursas. Paminklo pagaminimas ir paminklo pastatymas, pačios aikštės sutvarkymas“, – sako kanclerio pavaduotojas Deividas Matulionis.
Aplinkos tvarkymo, paminklo įrengimo kaina sieks apie 250 tūkstančių eurų ir šiuos kaštus turėtų prisiimti arba Vilniaus savivaldybė arba Kultūros ministerija. Na, o pro numatomą paminklo vietą praeinantys vilniečiai mano, kad skulptūra pirmajam prezidentui Vilniaus centre tikrai netrukdys:
„Aš manau, kad gerai, tegu pastato, netrukdo. Tai mūsų istorija, praeitis, mes tuo didžiuojamės.“
„Vienas iš protingiausių mūsų prezidentų buvo. Jis sakė – pas jus daug partijų, jūs nesusitvarkote, tai aš jus visus atleidžiu ir paimu valdžią į savo rankas. Ir dabar taip reikia.“
„Kuo daugiau paminklų, kuo daugiau atminties, tuo Lietuvai bus geriau. Tegu jaunoji karta mokosi ir naujų dalykų sužino.“
„Dėl vietos tai nežinau. Jei ją aptvarkytų ir būtų dizainas kitas nei dabar, gal tada ir gali būti centre.“
Istorikai Antaną Smetoną vertina prieštaringai, tačiau Algimantas Kasparavičius tikina, kad jo svarba nenuginčijama. Smetonai vadovaujant šalis sėkmingai gynėsi nuo išorės priešų, buvo parengtas Steigiamojo Seimo įstatymas, suorganizuoti rinkimai. Istorikas sako, kad Smetoną galima vadinti valstybės tėvu, paklojusiu parlamentinės demokratinės Lietuvos pamatus ir iškovojusiu šaliai tarptautinį autoritetą. Na, o skeptikams klausiantiems kodėl paminklas turi iškilti sostinėje Kasparavičius atkerta, kad būtent Smetona išsaugojo kitų politikų prarastu vadintą Vilnių.
„Per visus nepriklausomybės metus jis išlieka nuoseklus kovotojas dėl Lietuvos sostinės Vilniaus. Vilniaus problema yra internacionalizuojama, atsiranda Lietuvos Konstitucijoje straipsnis, kad Vilnius yra Lietuvos valstybės sostinė. Ir tai, kad mes šiandien čia su jumis kalbamės senojoje sostinėje žymiąja dalimi yra prezidento Antano Smetonos nuopelnas“, – pasakoja istorikas Algimantas Kasparavičius.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, anksčiau apie paminklo idėją pasisakęs skeptiškai, dabar tikina, kad prezidentui, sakiusiam, kad be Vilniaus nenurims, pagarbos objektas turi iškilti, tačiau reikia gerai pagalvoti jo meninę išraišką.
„Svarbu, kad paminklas nebūtų dar viena eilinė vyro stovyla ant postamento, o kad tai būtų tokios meninės išraiškos, kuri įkvėpia jaunąją kartą. Nes paminklas kalba apie praeitį ateities kartoms. Todėl labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė išgirdo mūsų nuomonę, kad būtų rengiamas konkursas“, – teigia meras Remigijus Šimašius.
Dalis menininkų bei istorikų paminklą pasitinka dviprasmiškai. Pasigirsta kalbų, o kuriam gi Smetonos laikotarpiui ši skulptūra bus skirta. Ar gerajam iki 1926 metų, ar esą blogajam, kai Smetona perėmė valdžią ir tapo autoritariniu vadovu, o vėliau 1940 birželio 15-ąją pabėgo iš šalies.
„Jei sakyti, kad Smetona pabėgo, tai reikėtų sakyti, kad ir tie žmonės 1944 metais, kai ateina raudonoji armija antrą kartą ir iš Lietuvos pabėga 50 tūkstančių žmonių, tai juos taip pat reikėtų laikyti pabėgusiais. Šiuo atveju Smetona tiesiog pasitraukia protestuodamas prieš čia liekančio politinio elito pasidavimą okupacijai“, – kalbėjo A. Kasparavičius.
Paminklas Antanui Smetonai stūkso ir Kaune. Istorinės prezidentūros kiemelyje.
