Karantino metu draudžiama ne tik išvažiuoti iš šalies, bet ir atvykti į ją užsieniečiams. Savo sienas uždarius ir kaimynams, lietuviams kilo problemų grįžti namo, o pasienyje susiformavo eilė.
Kilo ir kitų bėdų: parduotuvėse ima stigti tam tikrų produktų, sustabdytas ugdymo procesas, vaikai privalo likti namuose, bet dalis tėvų neturi sąlygų arba finansų juos prižiūrėti. Šias ir kitas problemas, kurių kyla vis daugiau siekia spręsti vyriausybė.
Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes. Krizei valdyti numatoma išleisti 5 mlrd. eurų. Tarp siūlomų priemonių – ir papildomos išmokos dėl prastovų ar netekus darbo. Taip pat bus skolinamasi papildomai iki 5 mlrd. eurų.
Finansų ministras Vilius Šapoka po vyriausybės posėdžio kvietė verslą ir gyventojus prisidėti prie kuriamo fondo, kuriame bus kaupiami ir skirstomi pinigai skatinti ekonomiką. Jis sakė, kad pinigai verslui bus skirstomi jau netrukus.
Premjeras, pasibaigus posėdžiu kalbėdamas su žurnalistais ir paklaustas apie koronaviruso testų-tyrimų punktų plėtrą sakė, kad netrukus bus galima testuotis neišlipant iš automobilio, bet ne tada, kai norisi, o tik turint siuntimą ir ne visose vietose.
„Pagrindinis dalykas apsaugantis nuo epidemijos plitimo ne testavimas, bet izoliavimasis.<..> Gali būti, kad tai [papildomas testavimas] bus jau šią savaitę. Savivaldybės pasiūlys vietas, kur bus galima tai padaryti neišlipant iš automobilio. Šiandien testų pakanka“, – sakė premjeras.
Jis taip pat tikino, kad laukia lenkų ekstremalių situacijų komisijos posėdžio ir tikisi, kad humanitarinis koridorius bus atidarytas. Premjeras aiškino nežinantis, kiek žmonių laukia galimybės grįžti į Lietuvą. Eilių, pasak jo, prie Lietuvos sienos nėra, situacija kontroliuojama.
Premjeras taip pat aiškino, kad darbdaviai neturi varyti darbuotojų nemokamų atostogų. Tai, pasak S. Skvernelio, nėra būdas spręsti problemas. Vyriausybės pasitarimo metu tą patį griežtai kartojo ir finansų ministras V. Šapoka, pasak jo, tokiu atveju verslas gali nesitikėti valstybės pagalbos.
Parama verslui bus suteikiama tik, jei darbuotojai nebus leidžiami neapmokamų atostogų, tačiau ketinama mokėti už prastovas. Dabar, pasak finansų ministro, yra laikas, kai geriausiai matysis, kiek verslas yra socialiai atsakingas. Profsąjungų žmonės jau skundžiasi, kad pirminė verslo reakcija į karantiną buvo darbuotojų varymas nemokamų atostogų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė po posėdžio sakė, kad intensyviai su Lenkija ieškoma būdų, kaip išspręsti prie sienos užstrigusių žmonių klausimus. Taip pat kyla klausimų dėl krovinių, viskas lėtėja, didėja eilės.
„Matome, kad eilės susidaro“, – sakė ministrė. Šiuo metu tranzitas vyksta tik per vieną pasienio punktą, per Kalvarijas.
Ji taip pat aiškino, kad sienos kirtimo punktai patikslinti, tai svarbu organizuojant pasienio darbuotojų darbą. Lietuva taip pat taikys tranzito koridorių užsieniečiams iki kovo 19 dienos su automobiliais ar autobusais. Po to jau bus galima važiuoti tik geležinkeliais be sustojimo. Taip pat pritarta, kad savivaldybės tarybos galės savo posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad eilių prie Lenkijos-Lietuvos ir prie Lietuvos-Latvijos pasienio šiuo metu nėra.
Užstrigo 2 tūkst. žmonių
Užsienio reikalų ministras po vyriausybės posėdžio prasitarė, kad ambasados šiuo metu turi apie 2 tūkst. užsiregistravusių žmonių, kurie nori grįžti namo, bet negali to padaryti. Daugiausia tokių žmonių yra Ispanijoje. Taip pat sudėtinga situacija yra prie Lenkijos sienos.
„Mes vakar vakare gavome detalesnį išaiškinimą apie variantus, kas galėtų būti. [su Lenkija]. Gal keliauti konvojuojant. Tokių automobilių yra apie 400, kitas variantas būtų keliauti traukiniu“, – kalbėjo L. Linkevičius. Jis sakė, kad situacija komplikuojasi, ji negerės.
„Mes turėtume koordinuoti savo pozicijas, jau vakar kalbėjau su kolegomis iš Estijos, Suomijos. <..> Apie galimybes žmonėms grįžti į savo šalis. Noriu pasakyti, kad kartais elgiamės tikrai neatsakingai“, – sakė ministras apie atostogautojus Pietų Tenerifėje arba slidinėtojus Italijoje, kurie ten išvyko jau po Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų ten nevykti.
Iš Ispanijos, matyt, reiks organizuoti komercinius skrydžius, svarstė ministras. „Žinau, kad yra tokių, kurie nori likti ten, kur yra. Jei yra tokių galimybių, raginčiau taip daryti“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Kalbėdamas apie kelionių kompensavimus perkant brangius bilietus grįžti į Lietuvą, ministras sakė, kad nereiktų tikėtis, kad viskas bus kompensuota. Esą reikia socialinio teisingumo ir supratimo, kad atsidūrėme tokioje situacijoje, kokioje atsidūrėme.
Svarsto vežti keltais ir traukiniais
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atskleidė, kad svarstomos visos galimybės siekiant parsigabenti žmones namo. Svarstomas, tarkime, kelto iš Kopenhagos variantas, bet reiktų privažiuoti nuo Vokietijos-Lenkijos pasienio iki jūros.
Traukinį, pasak jo, galima suformuoti per kelias valandas, autobusus suorganizuoti galima, bet klausimas ar žmones nori važiuoti su autobusais, nes nežinia kur palikti automobilius, kurie lieka pasienyje.
„Ruošiamės įvairiems variantams, bet geriausias būtų [humanitarinis] koridorius. Laukiame sprendimų, dirbame „savais kanalais“, – sakė ministras J. Narkevičius.
Jis pripažino, kad tai [gabenimas konvojumi ar traukiniu] būtų vienkartinis spendimas. Visi kiti žmonės, likę Vokietijoje, pavėlavę, turėtų svarstyti kelto iš Kylio į Klaipėdą variantą.
Naujos išimtys ir taisyklės
Vyriausybės pasitarimo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad siūlo tikslinti judėjimo per sieną punktus, taip pat pagrindinius punktus vežant keleivius geležinkeliu, o ir pripažinti, kad Vilniaus geležinkelio stoties patikros punktas būtų prilygintas oro uosto pasienio punktui. Taip pat siūloma, kad Šalčininkų Benekainių, Kenos, Kybartų, Stasylų pasienio kontrolės punktai būtų įtraukti į karantino metu tinkrintinų pasienio punktų sąrašą.
Skelbiama, kad iki karantino pabaigos užsieniečiai per Lietuvą gali važiuoti tik traukiniais. Siekiant užtikrinti prekių ir produktų judėjimą siekiama, kad izoliacija nebūtų būtina krovinius gabenantiems asmenims, ekspeditoriams ir jų komandų nariams, jei jie neturi infekcijos požymių.
Siūloma taikyti sanatorijų, poilsio namų veiklos draudimą, išimtys taikomos tik vietoms, kur taikomos medicininės reabilitacijos paslaugos. O štai dėl parduotuvių siūloma taikyti išimtį ortopedijos prekėms ir prekių atsiėmimo punktams parduotuvių, kurios vykdo nuolatinę prekybą.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad išimtys taikomos turi būti ne tik specialiesiems kurjeriams, bet ir diplomatams, dirbantiems tranzitiniuose traukiniuose.
A. Veryga, taip pat kalbėjo apie socialines garantijas vykdant pavojingų ligų profilaktiką ir kontrolę užtikrinančiose vietose. Siūloma specialiąsias socialines garantijas tvirtinti ir kitiems darbuotojas, o ne tik sveikatos apsaugos darbuotojams.
Tai kalbama apie bet kokius dirbančiuosius, kurie dirba su infekcijos kontrole, darbu pavojingoje aplinkoje.
Karantino nurodymai yra griežti
Draudžiama į šalį atvykti užsieniečiams, išskyrus asmenis, užtikrinančius būtinų prekių pristatymą į Lietuvą, įgulų narius, Lietuvos piliečių šeimos narius, asmenis, turinčius teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, diplomatus, NATO karinių misijų atstovus.
Iki trečiadienio 23.59 val. paliekama galimybė užsienio valstybių piliečiams kirsti Lietuvos teritoriją tranzitu. Ribojimai netaikomi prekių judėjimui.
Draudžiama Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, nebent jie gyvena ar dirba užsienyje. Išskirtiniais atvejais leidimą išvykti galima gauti ir iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens. Šalies teritorijoje judėjimas neribojamas.
Sienos kirtimas apribojamas iki aštuonių pasienio punktų, Sieną kirsti galima ir per oro uostus, valstybinį jūrų uostą.
Asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma izoliuotis dviem savaitėms.
Dviem savaitėms privalomai stabdoma visų šalies švietimo ir ugdymo įstaigų veikla, išskyrus darželius medikų, specialiųjų tarnybų pareigūnų vaikams. Paskelbtos moksleivių atostogos, rengiamasi ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms.
Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į rizikos šalis, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Įvesta karštoji koronaviruso linija
Kovo 13 d. šalyje įvestas naujas trumpasis numeris dėl koronaviruso – 1808. Skambinti juo galima visoje Lietuvoje visą parą nemokamai iš visų tinklų.
Naujuoju trumpuoju numeriu gyventojai raginami skambinti pasireiškus į gripą būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju.
Linijos specialistai patars saviizoliacijos, koronaviruso prevencijos ir kitais klausimais. Esant poreikiui skambinantysis bus sujungiamas su greitąja pagalba.
