Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas.
„Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti. Pacientų yra įvairių, gerai nusiteikusių, blogai nusiteikusių“, – sako V. Plučas.
Bet nei krūviai, nei pacientų emocijos V. Plučo negąsdina – jis dirbo ir karo sąlygomis – dalyvavo medikų misijoje Ukrainoje. Slaugytojas nesiskundžia ir alga, kurią gauna poliklinikoje, nors kiek uždirba, neįvardija.
„Aš nelabai noriu apie atlyginimą kalbėti, galiu tik tiek pasakyti, norėtųsi visada daugiau, man pakanka. Jeigu nebūtų kolektyvo, nebūtų administracijos palaikymo, tai atlyginimas nelaikytų“, – teigia slaugytojas.
O Vilniaus Vilkpėdės ligoninė – atviresnė – slaugytoja už etatą, be budėjimų naktimis ir savaitgaliais, gauna apie 700 eurų į rankas, bet reta kuri dirba tik tokiu krūviu, nes slaugytojų trūksta.
„Išsiskaido tuos krūvius ten iki pusantro kokio etato, bet jūs įsivaizduokite, kiek tų valandų tada reikia dirbti, kiek tų parų gaunasi, kada šeimos jas mato ir šiaip “, – sako Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebatoriova.
Ligoninė įdarbintų ne vieną slaugytoją, kad tik būtų norinčių dirbti: „Oi, žinokite, 10 laisvai, šiandien, čia ir dabar, be problemų.“
O didžiausia bėda ta, kad darbuotojus sunku prisivilioti, nors ligoninė ir kelionės išlaidas kompensuoja, ir 20-ies procentų priemokas moka. O kiek slaugytojų trūksta visoje Lietuvoje, turi žinoti Sveikatos apsaugos ministerija.
„Ministerija nežino nei realaus dabartinio poreikio, nei koks bus trūkumas ateityje“, – tvirtina Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Vita Želvienė.
Tokią išvadą Valstybės kontrolė padarė atlikusi tyrimą. Kad skaičiai klerkų lentelėse prasilenkia su realybe, įsitikinome ir mes, paklausę, kiek slaugytojų trūks trisdešimtaisiais – vos po septynerių metų.
„3163 slaugytojų“, – atsako Žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
„Iki trisdešimtų metų galėtų trūkti ir 6, ir 7 tūkstančių slaugytojų“, – teigia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
Valstybės kontrolė apklausė savivaldybes, kiek dabar trūksta slaugos specialistų. Gauti skaičiai nė iš tolo neprimena ministerijos turimų.
„Nustatėme, kad ministerijos ir savivaldybių duomenys skiriasi – apie slaugytojų poreikį skiriasi 5 kartus, apie slaugytojų padėjėjus 36 kartus“, – sako V. Želvienė.
Už žmogiškųjų išteklių politiką atsakinga Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėja turi pasiteisinimą, kodėl skaičiai taip skiriasi.
„Mes turime tą informaciją, kurią pateikia įstaigos, ir mes pasitikime įstaigomis, tikime, kad jos norėtų mums pateikti informaciją“, – teisinasi D. Smaliukaitė.
„75 procentai savivaldybių buvo nurodę, kad ministerija nerinko informacijos iš jų apie šių specialistų trūkumą“, – teigia V. Želvienė.
Sveikatos apsaugos ministerija nenutuokia, nei kiek trūksta, nei kiek trūks slaugytojų, nors išleido beveik 50 tūkstančių metodikai, kaip nuspėti medikų poreikį. Kita bėda, kurią pamatė valstybės kontrolieriai – nors ministerija užsimušdama turėtų stengtis, kad būtų paruošta kuo daugiau slaugytojų, per trejus metus į valstybės apmokamas vietas stojančiųjų sumažėjo penktadaliu.
„Man tai dar mistika, kad tą specialybę kiekvienais metais šitiek daug renkasi. Pas mus kartais tas prestižas darbo užmokesčiais matuojamas, šalia to, gelbėja tas, kad darbas yra prasmingas“, – sako Vilkpėdės ligoninės direktorė I. Čebatoriova.
Kiek artimiausiu metu didės slaugytojų algos, ministerijos atstovė pasakyti negalėjo – dėl to profesinės sąjungos su ministerija derėsis dar šį rudenį. Bet ir darbdavius ministerijos atstovė ragina savo kapšus pakrapštyti.
„Kiekviena įstaiga gali iš savo pusės didinti darbo užmokestį būtent taip pritraukiant specialistus“, – teigia V. Želvienė.
„Į kiaurą maišą galime pilti kiek nori grūdų, jie byrės ir byrės, ir byrės, tai turime rūpintis tiek darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu, pačių specialistų, kaip jie vertinami komandoje“, – pabrėžia A. Volodkaitė.
Valstybės kontrolė nustatė – tik 16 procentų pačių slaugytojų mano, kad slaugos profesija yra patraukli. Neabejotina – geresnės darbo sąlygos – tai ir mažesni krūviai. Tačiau ministerija žada slaugytojams darbo dar pridėti – jie turės perimti dalį šeimos gydytojo darbo – ligonius konsultuoti, skirti tyrimus.
„Turėtų būti ne užmetimas pareigų, o darbo perskirstymas: daugiau slaugytojų su vienu gydytoju dirbtų, du slaugytojai, iš kurių vienas galėtų skirti dėmesį pacientų konsultavimui, vėlgi turi numatyti laikas konsultacijos, turi būti patalpa konsultacijai, kur jis galėtų dirbti, ne tiesiog bendrame kabinete su gydytoju maišantis su kitais pacientais“, – sako A. Volodkaitė.
Kaip bus atlyginta už naujus darbus, ministerija atsakyti taip pat negalėjo.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
O kad konservuoto Dulkio ministerija gyvena lygiagrecioje Visatoje - tik pedopartija ir jos fanatikai nemato. Net ir pralauke pas specialista 6 menesius eileje, bet gydymo taip ir negave, vis dar Landsbergio saule dziaugiasi.
