Aplinkosaugininkai skelbia, jog pagaliau nustatė, kieno teršalai prieš mėnesį plūdo į Kuršių marias. Patikrinę akcinę bendrovę „Klaipėdos energija“, aplinkosaugininkai esą išsiaiškino, kad tomis dienomis bendrovėje buvo plaunamas vandens šildymo katilas, tad vanduo su rūsio grindų nuosėdomis per lietaus kanalizaciją ir sutekėjo į Kuršių marias. Pirminiais duomenimis, iki 300 kubinių metrų.
„Pagal laboratorinius tyrimus nustatyta, kad elementinėje sudėtyje vyravo silicio ir geležies oksidai. Taip pat nuotekose rasta natrio chloridų. Šių teršalų buvo nustatyta ir Kuršių marių vandens mėginyje“, – sako Klaipėdos aplinkosaugininkų viršininkė Ramunė Lukaševičienė.
Medžiagos yra druska, taip pat smėlis ir rūdys. Mokslininkai sako, kad jie pavojaus sveikatai nekelia. Bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovai pripažįsta, kad tomis dienomis termofikacinis vanduo iš jų katilo tikrai ištekėjo, tačiau jiems metamus kaltinimus tarša Kuršių mariose neigia. Ir argumentuoja – jų vanduo žalias, o į marias bėgo rusvai geltonas. Tad, esą teršalai, tik per atlydį sutekėjusi druska ir smėlis keliams barstyti.
„Pas mus vasario antrą dieną ištekėjo vandens technologinių procesų metu iš katilo. Termofikacinio vandens. Mūsų vanduo yra ryškiai žalias. Po katilų yra rūsys, į rūsį. Iš rūsio yra drenažinis vamzdis. Yra 140 milimetrų diametro. Tai per tokį vamzdį net teoriškai nėra galimybės užterš tų vandenų“, – pasakoja „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Vilius Buinevičius.
Vis dėlto, pasak aplinkosaugininkų, nesvarbu koks vanduo į lietaus kanalizaciją nutekėjo – žalias ar geltonas, apie jį bendrovės atstovai vis tiek turėjo informuoti. Ir ne tik aplinkosaugininkus. Esą, kad bus valomi katilai ir į lietaus nuotekas pateks teršalai, bendrovė turi informuoti ir vamzdynų valdytojus. Šiuo atveju įmonę „Klaipėdos vanduo”. Tačiau šios atstovus toks aplinkosaugininkų reikalavimas nustebino. Mat į vandens nuotekų tinklus apskritai nieko pilti negalima.
„Jeigu būtų leidžiami teršalai į buitinių nuotekų, tada pirmiausia turi būti sudaroma sutartis, gaunamas leidimas, tada deklaruojama tarša ir tik tada galima leisti į buitinių nuotekų tinklus. O į paviršinių nuotekų tinklus galima leisti tik lietaus vandenį. Daugiau nieko“, – teigia „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Vis dėlto, panašu, kad dėl šio incidento baudą gaus ir bendrovė „Klaipėdos vanduo”. Už tai, kad nesukontroliavo, kas bėga į marias iš jiems priklausančio paviršinių nuotekų leistuvo. O bauda kur kas didesnė nei skiriama galimam teršėjui ir siekia per tūkstantį eurų. Mat „Klaipėdos energijai“ aplinkosaugininkai žada skirti iki 300 eurų siekiančią baudą. Taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kai tik ji bus paskaičiuota.
